1932 m. balandžio 11 d. Vanagaitis, pradėjęs „užsiiminėti radiju”, tenkinosi 15 minučių radijo laida, netrukus 30 minučių ir galiausiai vienos valandos laida. „Margučio” radijo laidos iš WHFC stoties buvo perduodamos kiekvieną dieną 10 val. vakaro, o sekmadieniais nuo 2:30 val. p.p.

„Margučio” radijo laidos buvo vadinamos dienžodžiu. A. Vanagaitis sakydavo: „Dienžodis, tai yra tas pats kas dienraštis, tik skirtumas tame, kad dienraštis išeina spausdintas popiery, o dienžodis — radijo bangomis”.

Balandžio 11 diena — ,,Margučio” radijo laidos 75-tasis gimtadienis. Nuo 1932 metų kiekvieną darbo dieną, su maža pertrauka, tas pats ,,Margutis” girdimas WCEV 1450 AM radijo bangomis.

Trumpai kalbėti apie „Margutį“ yra sunku, nes reikėtų daug daugiau vietos mūsų laikraštyje, kad galėtume papasakoti apie šią radijo laidą, virtusią reiškiniu. Galima pasakyti tiek, jog iki 1994-ųjų „Margutis“ išgyveno savo aukso amžių, nes be radijo laidų rengdavo įvairių koncertų, baleto spektaklių, vaidinimų ir buvo lietuviškos informacijos centras. „Margučio“ radijo laidų pradininkas buvo kompozitorius, aktorius ir visuomenininkas Antanas Vanagaitis.

Pirmoji „Margučio“ radijo laidų transliacija įvyko 1931 metais. Po Antano Vanagaičio mirties, 1948-aisiais, vadovavimą perėmė jo našlė Lilija Vanagaitienė. Po jos tragiškos žūties automobilio katastrofoje, grįžtant namo iš laidos (su ja žuvo ir poetas Algimantas Mackus), „Margučio“ vadovavimą trumpam perėmė Henrikas Žemelis, o 1965-aisiais už „Margučio“ laidas atsakomybė teko Petrui Petručiui. Jis yra žmogus, atidavęs geriausius gyvenimo metus radijui ir visuomeniniam darbui. Jis buvo laidų vedėjas iki 1994 metų. Tuomet Leonui Narbuciui teko perimti atsakomybę už kasdienių laidų parengimą. Tai tęsėsi iki 1998-ųjų, kuomet jis pasitraukė iš „Margučio“. Šiuo metu radiju rūpinasi Bronius Šilūnas, o finansinė atsakomybė tenka specialiam komitetui.

Kasdienes laidas nuo pirmadienio iki penktadienio, kurių trukmė - 45 minutės, rengia keturi pranešėjai. Daugelį metų, gyvendamas Amerikoje, „Margučio“ finansiniais klausimais rūpinosi ir dabartinis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Antano Vanagaičio laikais „Margutis“ stebino Čikagos lietuvišką visuomenę grandioziniais koncertais ir spektakliais, kurie pripildydavo ir tokias kaip „Chicago Lyric Operos“ sales. Petro Petručio laikais „Margutis“ supažindino Čikagos visuomenę su naujomis meninėmis pajėgomis, nes visuomet bandė atrasti naujų talentų su lietuviškomis šaknimis. Laisvėjant Lietuvai, „Margutis“ pradėjo artimai bendrauti su menininkais iš Lietuvos. „Margučio“ dėka Čikagos visuomenė buvo supažindinta  su pianiste Mūza Rubackyte, smuikininku Vilhelmu Čepinskiu ir daugeliu kitų. Dešimt metų, nuo 1983-iųjų, „Margutis“ rengė populiariųjų lengvosios muzikos žvaigždžių Nelės ir Arvydo Paltinų koncertus.

Būtų klaidinga manyti, kad „Margutis“ ar kitos lietuviškos radijo laidos yra atskiros radijo stotys. Transliacijoms laikas yra perkamas iš radijo stočių. Paprastai sutartys pasirašomos vieneriems metams. Bent taip yra Čikagoje. Per tiek metų keitėsi klausytojai, keitėsi jų poreikiai, nebeliko ir „Pelkių žiburėlio“. Šiandien „Margutis“ transliuoja žinias, specialias valandėles, lietuvišką muziką ir nekrologus. Pastarieji - tai užsilikusi senų laikų tradicija, kuri svarbi ir šiandien, nes gali pasiekti ne tik po visą Čikagą išsibarsčiusius klausytojus, bet ir mirusiųjų pažįstamus. Vėliau atsirado ir daugiau lietuviškų radijo projektų, bet JAV „Margutis“ buvo pirmoji radijo programa, transliuota lietuvių kalba.

Kai kurios naujai atsiradusios laidos dingo dėl finansų trūkumo, o kitos gyvuoja iki šiol. Išlaikyti radijo laidas nėra lengva, nes paprastai jos gyvuoja klausytojų aukų ir smulkiųjų verslininkų dėka. Aišku, lietuviškose laidose daugiausia reklamuojasi lietuviai verslininkai, bet finansiškai pajėgių, kurie kiekvieną savaitę galėtų skirti nemažą sumą pinigų, nėra daug.

Kita vertus, daugelis tų, kurie yra pajėgūs, dažnai nėra suinteresuoti prisidėti prie lietuviško žodžio ar lietuvybės išlaikymo svetur. Kartais pagalvoju, gal mūsų vyriausybinėms institucijoms, kurios rūpinasi išeivijos lietuviais, reikėtų geriau susipažinti su šia komunikacijos sritimi ir įtraukti į jų sprendžiamų klausimų darbotvarkes. Mano supratimu, tai vienas iš pigiausių kelių pasiekti užsienyje gyvenančius tautiečius. Reikia tik atrasti būdą, kaip tokį projektą įgyvendinti, kad jis duotų norimų rezultatų.

,,Margučio” gimtadienio proga šeštadienį, balandžio 14 d., 6 val.v. Čiurlionio galerijoje Jaunimo centre (5620 S. Claremont Ave., Chicago) surengta prisiminimų vakaronė. Vakaronėje prisimintos ,,Margučio” rėmėjos solistės — Sofija Adomaitienė ir Prudencija Bičkienė, kurios dainuodavo įvairiuose renginiuose ir ,,Margučio” radijo laidose.

Programoje dalyvavo smuikininkė Dainora Petkevičiūtė, solistė Nijolė Penikaitė ir muzikas, akompaniatorius Manigirdas Motekaitis. Apie solistes kalbėjo muzikas kompozitorius Faustas Strolia. Be to, skambėjo S. Adomaitienės ir P. Bičkienės dainų įrašai.

Vakaronėje dalyvavo LR generalinis konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, perdavęs sveikinimus iš Lietuvos.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą