Už pusę ant pieštuko galiuko esančio trintuko mažesnė smegenų ląstelių sankaupa nusprendžia, kada laikas keltis, kada justi alkį ir kada laikas gulti. Dėl tų pačių ląstelių veiklos per kelias laiko juostas perskridę žmonės iš dalies netenka orientacijos ir budrumo.

Žmogaus biologinis laikrodis, kuris yra sudarytas iš maždaug 20 tūkst. laiką nusakančių ląstelių, nuo pat jo atradimo prieš 30 metų yra mokslininkams mįslė. Tačiau neseniai Kalgario universiteto (Kanada) psichologijos fakulteto mokslų daktaras neurologas M. Antle'as akivaizdžiai įrodė, kad 20 tūkst. ląstelių yra sukūrę sudėtingą ląstelių grupių tinklą, kur kiekviena grupė turi savo funkciją. Tai yra ankstesniam požiūriui, kad visos laikrodžio ląstelės atlieka tą pačią funkciją, priešingas teiginys.
Tam, kad visiškai prisitaikytų prie kiekviena valanda pasikeitusios laiko juostos, žmogus turi praleisti po parą. Slenkančiu grafiku dirbantys nuolat vargsta bandydami prisitaikyti prie besikeičiančio darbo laiko, todėl jie patiria sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad naktinėse pamainose ar slenkančiu grafiku dirbančioms ligoninių seselėms būdinga didesnė krūties vėžio išsivystymo tikimybė nei tik dienomis dirbančioms kolegėms. M.Antle‘as nori toliau eksperimentuoti su metodu, kurio tikslas – biologinio laikrodžio perkrovimas keičiant serotonino lygį kraujyje. Mokslininko teigimu, žmogaus biologinį laikrodį aštuonias valandas į priekį galima būtų pasukti paprasčiausia tablete ir šviesos terapija.

Manoma, kad žmogaus biologinis laikrodis veikia panašiai tokiu ritmu:

4 val. Prasideda pasirengimas atsibusti. Organizmas pradeda gaminti streso hormoną kortizoną. Šią ankstyvą rytmečio valandą organizmas labai neatsparus - galima susirgti, gali paūmėti kokia nors liga.

5 val. Kortizono koncentracija kraujyje šešis kartus didesnė nei būna dieną.
6 val. Suaktyvėja medžiagų apykaita, padidėja cukraus ir aminorūgščių kiekis. Ruošiama būtina naujai dienai energija.
7 val. Laikas pusryčiauti. Pusryčiai turi būti sotūs: iki pietų gauti angliavandeniai virsta energijos šaltiniu, o vakare - riebalais.
8 val. Paūmėja ligos. Kas serga reumatu, jaučia, kad kaulus tarsi laužte laužia, jei skauda dantis, skausmas tampa nepakenčiamas.
9 val. Galima pradėti dirbti, bet prireiks dar valandos, kad organizmas “įsibėgėtų”.
10 val. Pakyla kūno temperatūra - dabar ji didžiausia nei bet kurią kitą valandą. Itin gera trumpalaikė atmintis. Tinkamas metas dirbti reikalaujančius dėmesio ir nuovokos darbus.
11 val. Darbingiausias metas. Tuo laiku žmonės retai suklysta.
12 val. Laikas pietauti. Skrandis pasirengia virškinti maistą, o galvos smegenys menkiau aprūpinamos krauju. Pavalgius naudinga pailsėti.
13 val. Organizmas ilsisi. Darbingumas sumažėja net 20 proc.
14 val. Jaučiamas nuovargis, bet užtenka nors 10 min. pailsėti, kad jį įveiktum. Nerekomenduojama gerti stiprios kavos ar arbatos, jei yra galimybė, geriau pasnausti.
15 val. Baigėsi “blogos” valandos, darbingumas vėl padidėja.
16 val. Kraujotaka tampa aktyvesnė. Geriausias metas sportuoti.
17 val. Gyvybinių jėgų antplūdis.
18 val. Laikas vakarieniauti.
19 val. Darbingiausias laikas baigėsi. Pulsas pasidaro retesnis, kraujospūdis - žemesnis, centrinė nervų sistema labai jautri vaistų poveikiui.
20 val. Jei reikia gerti antibiotikus, dabar jie veikia efektyviausiai.
21 val. Itin nepalanku valgyti - maistas iki ryto nebus suvirškintas.
22 val. Laikas miegoti. Darbingumas labai menkas.
23 val. Medžiagų apykaita sumažėja, mažėja ir pulsas, ir kūno temperatūra.
24 val. Vidurnaktį geriausiai gyja žaizdos, nes ląstelės dalijasi greičiau nei dieną.
1 val. Nugrimztama į gilų miegą.
2 val. Padidėja jautrumas šalčiui. Kas tuo laiku važiuoja mašina, turi būti labai atidūs, nes sumažėja reakcija.
3 val. Iki minimumo sumažėja melatonino, “atsakingo” už nuotaiką. Tiems, kurie nemiega, į galvą lenda juodos mintys. Sergantieji depresija atsibudę tuo laiku itin blogai pasijunta.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą