|
Psichiatrų teigimu, azartinių žaidimų aukos, pradėjusios gydytis, pripažįsta, kad vaikėsi iliuzijos uždirbti kuo daugiau pinigų. Amerikos žaidimų asociacijos duomenimis, maždaug 74 proc. azartinių žaidimų mėgėjų renkasi žaidimų automatus, 14 proc. lošia kortomis, 7 proc. - kauliukais ir tik 5 proc. renkasi ruletę.
Apie priklausomybę nuo azartinių žaidimų (ludomaniją), pradėta kalbėti ne taip ir seniai. Kiek tokių žmonių pagalbos pas medikus ieško šiandien, tikslios statistikos nėra, tačiau manoma, kad šis skaičius nuolat auga.
Didesnę dalį lošėjų vargina priklausomybė nuo alkoholio, nors jie taip nemano ir gydytis atsisako. Tuo tarpu narkomanų tarp besigydančių nuo ludomanijos pasitaiko retai, nes narkomanai pinigų lošimams neturi.
Ludomanu kaip narkomanu ar alkoholiku dažnai tampama mėginant užpildyti vidinę tuštumą – dauguma žaidimais susidomi kamuojami depresijos ar skaudžių išgyvenimų manydami, kad žaidimas padės pabėgti nuo niūrių minčių ir smagiai praleisti laiką. 70 proc. priklausomų nuo azartinių žaidimų prisipažįsta kamuojami vienatvės, todėl žaisdami nori pabėgti nuo vidinio nepasitenkinimo arba tikisi rasti draugų. Tačiau psichiatrai tikina, kad tarp lošėjų draugų geriau neieškoti, nes azarto įkarštyje galvojama tik apie savo poreikius.
Neturintys rimtesnio pomėgio ar gyvenimo tikslo taip pat greičiau tampa priklausomi nuo lošimų.
Daugelis psichiatrų teigia, jog kai kurie būdo bruožai išduoda esant priklausomybę nuo žaidimų – tai vidinė kova tarp noro žaisti ir savęs ribojimo, statomos vis didesnės sumos, kol galiausiai jos viršija finansines galimybes, bėgimas nuo kaltės jausmo ar liūdesio, siekimas susigrąžinti praloštus pinigus, melas artimiesiems ir t.t.
Kaip rodo apklausos, pusė lošėjų tampa priklausomi nuo azartinių žaidimų jau pirmaisiais lošimo mėnesiais. Kitai daliai priklausomybė atsiranda per pusmetį.
Beje, išlošti pinigai taip pat lengvai išleidžiami, kaip ir uždirbami, o planai išloštus pinigus kam nors panaudoti - tik iliuzija.
Įvairios loterijos taip pat nėra toks nekaltas žaidimas, kaip atrodyto - jei nuolatiniai žaidėjai paskaičiuotų, kiek per metus išleidžia loterijos bilietams, susidarytų įspūdinga suma.
Jei kas mėnesį išleidžiama nemaža pagal pajamas suma ir nepraleidžiamos žaidimo transliacijos, galima sakyti, kad išsivystė priklausomybė.
Pamėginkite atsakyti į kelis klausimus ir bus aišku – priklausomas esate ar ne:
Ar susinervinate, kai kas nors perjungia televizijos kanalą, kuriuo transliuojamas žaidimas?
Ar nuolat galvojate apie žaidimus, transliuojamus per televiziją?
Ar atidedate visus darbus, keičiate savo planus prasidėjus žaidimo transliacijai?
Ar stengiatės įsigyti bilietus kiekvienam televizijos žaidimui?
Jei teigiamai atsakėte į tris klausimus iš keturių, galima įtarti esant priklausomybę.
Tiems, kurie tikrai nori pasveikti, padėti įmanoma. O jeigu sergantysis neturi motyvacijos, gydyti vienodai sunku visas priklausomybes. Ir vis tik daugelis specialistų tvirtina, jog ludomanus gydyti sunkiau nei alkoholikus ne tik todėl, kad tai ilgas procesas. Alkoholikas anksčiau ar vėliau išsiblaivo, o ludomanas nuolat galvoja apie lošimą. Besigydantys nuo ludomanijos pacientai pažymi paniką, vidinį nusivylimą, persekiojančias juodas mintys apie finansines galimybes viršijusias skolas, sutrikusį miegą, siaubingą vienatvę ir didžiulę neviltį. Būtent dėl to daugelis azartinių lošimų aukų gyvenimą baigia savižudybe.
Griežtai draudžiama Emigrantas paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Emigrantas kaip šaltinį.  |
Prisijunkite prie komentarų šaltinio
Show/Hide comments