Pavasarį daugelis žmonių skundžiasi, kad kamuoja mieguistumas, nuovargis, viskas krinta iš rankų. Kodėl, regis, nei iš šio, nei iš to taip pablogėja savijauta?

Reikia pasakyti, kad šiais laikais tokia savijauta skundžiasi palyginti jauni (25-40 metų) žmonės.

Medikai tokią būklę vadina lėtinio nuovargio sindromu. Šis nuovargis nuo įprasto skiriasi tuo, kad norint jį pašalinti, neužtenka pakankamai išsimiegoti, protinę veiklą pakeisti fizine ar atvirkščiai. Lėtinio nuovargio sukeltas mieguistumas ir vangumas gali trukti keletą mėnesių ar net metų. Tuo metu paprastai sutrinka miego bioritmas: arba kamuoja nemiga, arba pernelyg anksti pabundama rytais.

Savijautą gali dar labiau pabloginti nedidelis kūno temperatūros pakilimas (37,1-37,3OC), raumenų silpnumas, limfmazgių padidėjimas - kitaip sakant, bendras silpnumas. Kai kurie žmonės tokią savijautą palaiko peršalimu ir pradeda gydytis. Tačiau vaistai negelbsti, nes po tariamo peršalimo simptomais slypi lėtinis nuovargis. Ir nors šis negalavimas neatrodo labai rimtas, iš tikrųjų, jis gali byloti apie labai rimtas patologijas.

Yra keletas lėtinio nuovargio priežasčių. Viena iš jų - stresas. Tokia būsena dažnai siejama su neurologinėmis ligomis.

Lėtinio nuovargio sindromas dažniau kamuoja darboholikus ir psichologiškai pažeidžiamus žmones. Jiems derėtų pakeisti gyvenseną ir išmokti ramiau reaguoti į gyvenimo negandas, prieš naktį gerti raminamųjų arbatų. Be to, šiems žmonėms gali būti naudinga akupunktūra, klasikinis ir povandeninis masažas, reguliarios treniruotės.

Svarbu organizmą aprūpinti vitaminais, ypač B grupės, kurių yra duonos produktuose, grikiuose, alaus mielėse. Labai reikalingas vitaminas C, stiprinantis imuninę sistemą. Šio vitamino yra erškėtuogėse, spanguolėse, obuoliuose, kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose. Organizmas turi gauti vitaminų A, E, seleno, magnio, kalcio, kalio. Reikėtų vartoti polivitaminų ir mineralų kompleksus.
 
Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad lėtinio nuovargio sindromas gali būti ir virusinės kilmės. Pavyzdžiui, jį gali sukelti citomegalovirusinė infekcija arba įvairių tipų pūslelinės infekcijos virusai. Šios infekcijos diagnozuojamos atlikus laboratorinius tyrimus. O jų apraiškos priklauso nuo imuninės sistemos.

Beje, lėtinio nuovargio sindromas dažniau išsivysto nusilpus imunitetui. Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga alergija, tai neretai jį kamuoja ir mieguistumas. Juk alerginės reakcijos visuomet pažeidžia tam tikras imuninės sistemos grandis ir gali susilpninti imunines reakcijas.
 
Patologinį mieguistumą gali sukelti ne tik ūmios ligos (ūmios kvėpavimo takų infekcijos), bet ir lėtinės (reumatinės, psichoneurologinės, endokrininės, skrandžio, žarnyno ir kt.). Todėl niekada negalima numoti ranka į savo sveikatą. Kamuojant mieguistumui ir neįprastam nuovargiui, būtina kreiptis į gydytoją, kuris gali nustatyti tokios savijautos priežastis, ir jas pašalinti.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nuovargio sindromas diagnozuotas milijonui žmonių. Nėra aišku, ar visada tiksliai nustatoma diagnozė. Neretai kaltė suverčiama depresijai, o kartais manoma, kad tai tiesiog simuliavimas ir pareigų vengimas.
 
Savarankiškai gydytis nėra protinga. Taip trokštamos energijos kurį laiką gali suteikti maisto papildai ir vitaminai, tačiau jų poveikis trumpalaikis.

Gydytojai homeopatai taip pat bando surasti „sudegimo“ sindromo priežastis. Viena iš versijų: šį susirgimą įtakoja parazitai – chlamidijos, mikoplazmos ir kita. Šie parazitai eikvoja organizmo resursus. Tačiau bet koks homeopatinis gydymas įmanomas tik prižiūrint gydytojui.

Pirmieji nuovargio požymiai byloja apie tai, kad organizmas pavargo ir jam reikia permainų. Neklausantis savęs jaunas, karjeros siekiantis žmogus labai greitai gali virsti griuvena, nebepamenančia net savo gimimo dienos. Deja, „madingą“ ligą, kai ji jau įsisenėja, sunku įveikti: gali greitai net tikrą stipruolį suriesti į ožio ragą. Jeigu tikite, kad ligų profilaktika kainuoja mažiau nei gydymas, tuomet imkitės priemonių, užkertančių nuovargio sindromui kelią.

Valgykite tik sveiką maistą. Jokie vitaminai neteiks naudos, jeigu maitinsitės sumuštiniais ir gruzdintomis bulvytėmis.

Kuo daugiau judėkite. Nevengiate užsukti į sporto salę? Puiku! Jeigu tai jums nepriimtina, vaikščiokite kuo daugiau, šokite priešais veidrodį ir pan. Judėjimas skatina „laimės hormono“ endorfino gamybą.

Išsikalbėkite, nelaikykite neigiamų emocijų savyje. Pasidalinkite mintimis su draugais, kreipkitės į psichologą.
 
Jeigu jaučiate nuovargio simptomus, nepanikuokite. Kreipkitės į patikimą gydytoją, nebijokite ieškoti alternatyvių gydymo būdų.

Atminkite: laimi tie, kurie kovoja.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą