Švedijos archyvuose pradėta Vasario 16 Nepriklausomybės Akto dublikato ir kitų 1918–1940 metų dokumentų paieška.

Istorikai vis dar aiškinasi, kur buvo slepiami ir ar galėjo iki mūsų dienų išlikti Vasario 16-osios Akto originalas ir visų Lietuvos Tarybos narių 1918-aisiais pasirašytos akto kopijos.

1940 metų pradžioje, kilus realiam pavojui prarasti valstybingumą, Prezidento Antano Smetonos iniciatyva pradėtas svarstyti Lietuvos diplomatinio korpuso likimas, ambasadų išlaikymas ir svarbiausių valstybinių sutarčių išvežimas saugoti į užsienį.

Tarpukario Lietuvoje visi valstybiniai dokumentai buvo saugomi Prezidentūros kanceliarijos archyve Kaune. Iš čia 1940 metais evakuoti buvo paruošta vertingiausias sutartis ir kitus teisinius dokumentus.

Anot istoriko Raimundo Klimavičiaus, prieš kelerius metus išleidusio knygą „Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė. Vasario 16-osios akto pėdsakais“, svarbiausių dokumentų originalai, tarp kurių galėjo būti ir 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto dublikatas, buvo atrinkti ir sudėti į penkias dėžes, kurios turėjo būti pervežtos į JAV per Švediją.

Tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių politinių aplinkybių šis siuntinys likęs Švedijoje.

Karo metu dokumentų likimu rūpinosi Lietuvos pasiuntinys Švedijoje Vytautas Gylys (1886-1959).

Uždarius Lietuvos ambasadą Stokholme ir V. Gyliui išvykus į JAV, dokumentus saugoti buvo perduota švedų ir lietuvių draugijos pirmininkui, garsiam archeologui, meno istorikui ir restauratoriui Jonui Sigurdui Curmanui (1879-1966).

R. Klimavičiaus nuomone, būtent J. S. Curmano asmeniniame archyve gali būti likusi dalis minėtosios lietuviškų dokumentų siuntos.

Peržiūrėti Švedijos archyvinius fondus, siekiant surasti svarbius ir vertingus Lietuvos dokumentus, numatoma iki 2008 metų rugsėjo 1 dienos.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą