M.K.Čiurlionis. Ciklo „Pasaulio sutvėrimas" IX paveikslas

Kaip pranešė Kultūros ministerija, dėl to pirmadienį sutarė Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis, Kultūros ministras Jonas Jučas ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

Pirmadienį M. Piotrovskis J. Jučui bei O. Daugeliui pasiūlė Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge surengti M. K. Čiurlionio kūrybos retrospektyvinę parodą.

Tai būtų pirmasis kartas, kai viename žymiausių pasaulio muziejų būtų išsamiai pristatyta garsiausio lietuvių dailininko kūryba.

Susitikimo metu nutarta surengti parodą 2010 m. antrąjį pusmetį.

Galvojama M. K. Čiurlionio ekspoziciją Ermitažo muziejuje pristatyti kartu su jo muzika, inicijuojant nedidelį M. K. Čiurlionio festivalį.

Primename skaitytojams, kad Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje, kurioje buvo vyriausias iš devynių vaikų. Tėvas - Konstantinas Čiurlionis, motina - Adelė (Radmanaitė) Čiurlionienė.

1889-92 metais šeimos bičiulio J.Markevičiaus remiamas, sulaukęs 14 metų, M.K.Čiurlionis lanko Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą Plungėje. Vėliau dalyvauja to paties orkestro koncertuose - groja fleita.

1894-99 metais mecenato M.Oginskio remiamas, Čiurlionis studijuoja Varšuvos konservatorijoje. Jį moko garsūs dėstytojai: T.Bžezickis (fortepijonas), A.Sigetinskis (fortepijonas), Z.Noskovskis (kompozicija). Dėl nepakankamos stipendijos patiria daug sunkumų. Šiuo laikotarpiu Čiurlionis kuria preliudus, fugas, variacijas, parašo kantatą "De profundis", dvi sonatas fortepijonui.

Vėliau lanko kompozicijos ir kontrapunkto pamokas Leipcigo konservatorijoje. Savarankiškai studojuoja R.Štrauso ir H.Berliozo kūrybą. Kuria kanonus, fugas, pjeses, parašo styginių kvartetą, simfoninę fantaziją, uvertiūrą. Laisvalaikiu tapo.

1902 m. grįžta į Varšuvą, kur užsidirba privačiomis muzikos pamokomis. Dalyvauja Varšuvos lietuvių draugijos veikloje, vadovauja chorui, harmonizuoja lietuvių liaudies dainas - tokiu būdu prisideda prie Lietuvos atgimimo sąjūdžio.

Nuo 1903 m. Čiurlionis rimčiau atsideda tapybai. Tais metais jis nutapo pirmuosius žymesnius darbus - "Laidotuvių simfonijos" ciklas.

1903-07 metais parašo simfoninę poemą "Jūra".

1904-06 m. mokosi Varšuvos dailės mokykloje. Jam dėsto K.Stabrauskas (mokyklos vadovas), F.Ruščicas, K.Tichis, K.Kšižanovskis ir kt. Čia besimokydamas, Čiurlionis pirmą kartą dalyvauja dailės parodoje. Šios mokyklos muziejuje paliekamas Čiurlionio "Audros" ciklas.

1906 m. atvyksta į Vilnių padėti A.Žmuidzinavičiui, P.Rimšai ir kitiems surengti pirmąją lietuvių dailės parodą.

1907 m. sausio 9 d. P.Vileišio namuose (tuomet. Antakalnio 24, dab. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) atidaroma pirmoji lietuvių dailės paroda. Be Čiurlionio parodoje dalyvauja dailininkai A.Žmuidzinavičius, P.Kalpokas, A.Varnas, J.Šileika, J.Vienožinskis, K.Sklėrius, A.Mackevičius, A.Jaroševičius bei skulptoriai P.Rimša ir J.Zikaras. Paroda susilaukia netikėtai didelio populiarumo.

1907 m. rugsėjo 2 d. įkuriama Dailės draugija. Pirmininkas - A.Žmuidzinavičius. M.K.Čiurlionis, P.Rimša ir kiti (iš viso 19 žmonių) sudarė draugijos branduolį. Dailės draugija rėmė ir vienijo lietuvių dailininkus, rinko jų darbus, toliau organizavo parodas. Iki pirmojo pasaulinio karo lietuvių dailės parodos buvo rengiamos kasmet Vilniuje arba Kaune. Čiurlionis dar gyvas dalyvavo penkiose iš jų, tačiau tie patys tapybos darbai (apie 160 paveikslų) buvo eksponuojami ir po jo mirties.

1907-08 m. gyvendamas Vilniuje ir nuolat lankydamas Druskininkus, Čiurlionis vadovauja "Vilniaus kanklių" draugijos chorui, koncertuoja, intensyviai tapo, rašo straipsnius meno klausimais, domisi lietuvių kalba, literatūra ir tautosaka.

1908 m. rudenį išvyksta į Peterburgą. Čia, gyvendamas itin sunkiomis sąlygomis, užmezga ryšius su "Meno pasaulio" grupės dailininkais. Po kurio laiko A.Benua, N.Rericho ir S.Makovskio remiamas, Čiurlionis dalyvauja dailės parodose Peterburge ir Maskvoje.

1909 m. sausio 1 d. trumpam grįžęs į Lietuvą, Šateikiuose susituokia su Sofija Kymantaite. Kurį laiką kartu gyvena Druskininkuose ir Plungėje. Toliau intensyviai tapo (1907-1909 m. nutapo paskutinius brandžiausius savo paveikslus: "Pasakos", "Zodiako", "Žiemos" ciklus, visas "sonatas", "Rex" ir kt.).

1910 m. kovo mėn. dėl nervinio išsekimo ima gydytis Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos.

1911 m. balandžio 10 d. būdamas 35 m., Čiurlionis sanatorijoje miršta nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą