Išeivis iš Indijos Sanjay Mehta 1997 metais atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas vadovaudamasis visomis taisyklėmis, turėdamas laikiną darbo vizą ir tikėdamasis padaryti karjerą informacinių technologijų versle.

Tačiau net praėjus 9-eriems metams jo prašymas dėl žaliosios kortos klaidžioja biurokratiniuose labirintuose, ir jis pradeda jaustis tokiu pat nelegaliu imigrantu be vietos ir teisių, kaip ir tie, kurie nelegaliai kirto JAV-Meksikos sieną.

„Vašingtonas rūpinasi nelegaliais imigrantais, kurie pažeidė taisykles ir nesilaikė galiojančių JAV įstatymų… Tačiau niekas nekreipia dėmesio į tuos atvykėlius, kurie šalyje yra legaliai ir siekia joje juridiškai įsitvirtinti. Mes jaučiamės visiškai ignoruojami”, naujienų agentūrai Associated Press teigė Mehta, kuris šiuo metu su savo šeima yra apsistojęs Arizonos valstijoje.

Daugelis iš beveik 12 milijonų nelegalių imigrantų, šiuo metu gyvenančių Jungtinėse Valstijose, su viltimi žvelgia į naujos sudėties – Demokratų partijos daugumos – Kongresą. Jis tikisi palankaus sprendimo savo planams legalizuotis ir netgi siekti JAV pilietybės.

Tačiau dar keletas milijonų legalių imigrantų, tokių kaip Mehta, atvykusių iš Europos, Indijos, Kinijos, skundžiasi, kad jų gyvenimus gerokai kartina nuolatinė kova už galimybę gauti nuolatinio JAV gyventojo teisę.

Daugelis jų yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys gerą išsilavinimą, netgi mokslinius laipsnius. Jie atvyko į Ameriką legaliai dirbti juos pakvietusiose kompanijose, mokslo tyrimo centruose, laboratorijose, universitetuose. Kasmet JAV sulaukia apie 65 tūkstančius tokių darbuotojų iš užsienio šalių.
 
Gerą išsilavinimą įgiję imigrantai – turintys koledžo ar universiteto diplomą, atvykę į Jungtines Amerikos Valstijas, beveik visada gali tikėtis padaryti puikią karjerą šioje šalyje mokslo tyrimo įstaigose, medicinos ar technologijų srityje.

Tačiau dėl sudėtingos ir ilgai trunkančios nuolatinio leidimo gyventi procedūros, daugelis jų yra susaistyti su viena darboviete ir tomis pačiomis pareigomis, į kurias atvyko iš pradžių, ir yra priversti stebėti savo kolegų kopimą aukštyn bei progresavimą, tuo tarpu kai jų gyvenimas tarsi sustoja vietoje.
 
„Ilgas laukimas kenkia aukštos kvalifikacijos imigrantams, nes jie negali tobulėti profesinėje srityje. Atvirkščiai – laikui bėgant jie nustoja tobulėti”, sako Aman Kapoor, kvalifikuotus imigrantus atstovaujančios organizacijos “Immigration Voice” įkūrėjas ir prezidentas.

„Pačiu jų kvalifikacijos piko laikotarpiu jie negali tikėtis galimybės būti paaukštinti arba pakeisti darbo vietą, o tai žlugdo juos kaip profesionalus”, sako Kapoor, dar vienas išeivis iš Indijos, dirbantis programuotoju analitiku Floridos Valstijos Universitete.

Kiti skundžiasi, kad nežinia dėl leidimo nuolat gyventi šalyje, jiems sudaro papildomų problemų gaunant kreditus būstui ar automobiliui įsigyti.
 
„Mano žmona turi vaikų psichologo mokslinį laipsnį ir 20 metų darbo su vaikais patirtį, tačiau šioje šalyje jai nėra darbo”, guodžiasi išeivis iš Nigerijos, kuris su šeima jau du metus laukia aiškaus atsakymo dėl leidimo gyventi JAV iš valdžios pareigūnų. 

Leidimų nuolat gyventi išdavimo procesas labai sulėtėjo po 2001-ųjų metų Rugsėjo 11-osios įvykių.

Šios problemos yra ne vien tik imigrantų ir jų šeimos narių galvos skausmas. Ilgas neaiškaus laukimo laikotarpis kelia problemų ir JAV darbdaviams tokiuose sektoriuose kaip technologijos, kur visame pasaulyje vyksta arši konkurencija ir nuolat jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Microsoft kompanija teigia kad ir šiandien galinti įdarbinti 4 – 5 tūkstančius kvalifikuotų darbuotojų.  Texas Instruments jaučia apie 200 specialistų stygių dizaino, puslaidininkių ir bandymų sektoriuose.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą