Mokslininkai įvairiausiais būdais bando suskaičiuoti, kiek pasaulyje yra kalbų, tačiau rezultatai labai skirtingi. Kalbų skaičius pagal skirtingus duomenis svyruoja nuo 3000 iki 6000 šnekamųjų kalbų.

Kalbančiųjų tomis kalbomis žmonių skaičius taip pat labai skiriasi, pvz. kinų kalbą vartoja daugiau kaip milijardas pasaulio gyventojų, anglų (gimtoji) – apie 400 mln., ispanų – 280 mln., o nykstančiomis kalbomis šneka tik po kelis tūkstančius, šimtus ar tik keliolika žmonių.

Šiuo metu yra 13 didžiųjų kalbų. Tai kinų, anglų, hindi, urdu, rusų, ispanų, vokiečių, japonų, prancūzų, bengalų, indoneziečių, italų, arabų.

Pagal kilmę ir raidą kalbos skirstomos į šeimas. Kalbų šeima – tai giminiškų kalbų grupė, kurios nariai išsirutuliojo iš vienos kalbos, vadinamosios prokalbės. Indoeuropiečių kalbų šeima – pati gausiausia. Šios šeimos kalbomis šneka apie 3 mlrd. žmonių – beveik pusė pasaulio gyventojų. Jai taip pat priklauso lietuvių bei anglų kalbos.

Pasaulyje yra ir tokių kalbų, kurių negalima priskirti kokiai nors šeimai ar grupei. Tokios kalbos vadinamos vienišomis. Jos dėl specifinių istorinių sąlygų kadaise nutolo nuo savo giminaičių arba susidarė iš įvairių kalbų šeimų. Plačiausiai vartojamos vienišos kalbos yra korėjiečių ir japonų.

Kalbos nyksta greičiau nei gyvūnai

Mokslininkai tikina, kad kalba gyvuoja tik tada, kai ją vartoja bent milijonas žmonių. Tokių kalbų pasaulyje yra 250, ir tik jos turi šansų išlikti.

Dauguma kalbų, dabar egzistuojančių pasaulyje, vartoja mažiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Teigiama, kad 357 kalbomis kalba maždaug po 50 žmonių, o 46 kaip gimtąsias vartoja po keletą  žmonių.

UNESCO inicijuoto nykstančių kalbų atlaso naujame leidime rašoma, kad dabar vien Europoje pavojus gresia 50 kalbų. Baigia sunykti ir daugiau kaip du tūkstančiai Okeanijos (Ramiojo vandenyno salų) tautų kalbų bei 600 iš 1400 Afrikos kalbų.

Kiekviena kalba, nykstanti ar ne, yra savaip graži ir ypatinga. Su kiekvienos kalbos išnykimu žmonija kažką praranda. Štai Pietvakarių Afrikoje nykstanti sena kalba bušmėnų-hotentotų kalbų  šeima turi garsų, tariamų ne iškvepiant, bet įkvepiant orą. Viena iš nykstančių kalbų - baskų. Dauguma baskų gyvena Ispanijos šiaurėje.

Tai itin unikali, izoliuota kalba, neturinti patikimos giminystės su jokiomis kitomis kalbomis. Ji ypač nukentėjo diktatoriaus Franco valdymo laikotarpiu, kai viešajame gyvenime buvo leidžiama vartoti tik ispanų kalbą. Dabar baskų kalbos mokoma mokyklose, tad jaunieji baskai moka savo kalbą geriau nei jų tėvai.

Šiaurės Amerikoje pavyko išgelbėti labai nedaug vietinių kalbų, atsispyrusių anglų, prancūzų ir ispanų kultūrų ekspansijai. JAV iš keleto šimtų indėnų kalbų išliko 150. Nyksta kalbos ir NVS teritorijoje. Anot Leipcigo (Vokietija) universiteto mokslininkų, Kaukaze yra kalbų, kuriomis kalba po 3 - 4 asmenis.

Nyksta ir Krymo tautų – karaimų ir krymčakų – kalbos. Paskutinio Ukrainos gyventojų surašymo duomenimis, Kryme gyvena 671 karaimas ir 204 krymčakai.

Šiemet UNESCO surengtos kalbininkų tarptautinės konferencijos Leipcige dalyviai tikina, kad viena svarbiausių kalbų nykimo priežasčių yra globalizacija – rinkų, ekonominių ir kultūrinių erdvių vienijimasis bei visuotinis anglų kalbos mokymasis.

Kalbų nykimą skatina ir daugelio valstybių politika, kuri šalių vienybės pagrindu laiko vienos nacionalinės kalbos vartojimą. Pavyzdžiui, daugelyje Rytų Afrikos šalių oficialioji kalba yra  svahili. Įvairių etninių grupių jaunimas nustoja domėtis savo protėvių kalba ir vartoja tik svahili kalbą.

Neseniai atlikti tyrimai paliudijo, kad kalbos, kuriomis kalba mūsų planetos gyventojai, miršta dažniau nei retos gyvūnų bei augalų rūšys. Per paskutiniuosius 500 metų išnyko 4,5 proc. mokslui žinomų kalbų. Per tą patį laikotarpį Žemėje negrįžtamai išnyko 1,3 proc. paukščių ir 1,9 proc. žinduolių.

Manoma, kad per žmonijos istoriją išnyko keletas tūkstančių kalbų. Išnyko kalbos ne tik tų šalių, kurios buvo kolonizuotos, bet ir tų, kuriomis kalbėjo didelių valstybių visuomenės. Šiame sąraše rasime senovės graikų, lotynų, vedų, asirų, senovės rusų, senovės persų kabas, sanskritą ir t. t.

Atgaivintos kalbos

UNESCO ekspertai mano, kad pavojuje atsidūrusias kalbas, net ir nebevartojamas, galima išgelbėti. Pavyzdžiui, Japonijoje ainų kalba, kuria XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje tekalbėjo aštuoni Hokkaido salos gyventojai, buvo atkurta, tad dabar ją vartoja keli tūkstančiai žmonių.

Atgaivinta ir viena keltų kalbos tarmė korniš, kuria kalbėjo Cornwallo pusiasalio gyventojai Anglijos pietvakariuose. Paskutinis šios kalbos vartotojas mirė 1777 metais. Neseniai korniš tarmė buvo rekonstruota, jos išmoko daugiau nei du tūkstančiai žmonių, jie dabar vartoja šią kalbą kaip antrą gimtąją kalbą.

Žinomiausias išnykusios kalbos atgaivinimo pavyzdys - hebrajų kalba, daugiau kaip du tūkstantmečius vadinta mirusia. Dabar naująją hebrajų kalbą (ivritą) vartoja daugiau nei 5 mln. žmonių, daugiausia Izraelyje.

Kai kurie specialistai teigia, kad, nepaisant didžiulių pastangų bei mokslinių mėginimų gelbėti mažų tautų kalbas ar atkurti negyvąsias kalbas, vartojamų kalbų iš pradžių beliks keli šimtai, vėliau – kelios dešimtys ir pagaliau - tik keliolika.

Žmonės yra sukūrę dirbtinių kalbų. Iš jų labiausiai paplitusi esperanto kalba, kurią XIX a. pabaigoje sugalvojo kurį laiką Lietuvoje dirbęs gydytojas Liudvikas Zamenhofas.

Kiekvienas gali tapti poliglotu

Žmonių noras išmokti kitų tautų kalbų gyvavo per amžius, nors įvairiais laikais buvo įvairiai vertinamas. Viduramžiais gebėjimas prabilti svetimomis kalbomis keldavo įtarimą apie bendradarbiavimą su velniu. Istorijoje užfiksuotas atvejis, kai XVII a. vienas Švedijos studentas buvo teisiamas už tokius velniškus gebėjimus.

Istorijoje kaip žinomiausi poliglotai minimi kardinolas Mecofantis, gyvenęs XVIII a. ir mokėjęs šimtą kalbų, vokiečių lingvistas L. Šiucas, kalbėjęs 270 kalbų, danas R. Raskas – mokėjo 230 kalbų ir net sudarė 28 žodynus.

Mokslininkai nustatė, kad svarbiausia išmokti dažniausiai toje kalboje vartojamų žodžių. Mat jei skaitote tekstą užsienio kalba ir nesuprantate daugiau kaip 60 proc. Žodžių, jūs nesuvokiate teksto prasmės. O jei suprantate 80 proc., jūs jau su kalba draugaujate. Sakoma, kad pakanka penkių tūkstančių žodžių ir idiomų, kad būtų galima skaityti anglų kalba.

Kasmet rugsėjo 26 d. Europa mini kalbų įvairovės dieną. Nuo 2001 m. Europos Taryba kasmet organizuoja Europos kalbų dienos renginius. Jų tikslas – skatinti visų amžiaus grupių gyventojus mokytis kalbų ir akcentuoti kalbų įvairovės svarbą. Kasmet ES išleidžia daugiau kaip 30 mln. eurų kalbų mokymuisi.

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad 50 proc. Europos gyventojų moka vieną užsienio kalbą. Anglų kalbą, kaip antrąją kalbą, moka trečdalis ES gyventojų. Vokiečių kalbą moka 12 proc.,  prancūzų – 11 proc. ES gyventojų.

Kalbų specialistai tvirtina, kad kiekvieno žmogaus smegenys leidžia tapti poliglotu. Sunku mokytis tik pirmųjų trijų kalbų, o po to sekasi vis lengviau ir lengviau.

Pabaigai kviečiu skaitytojus susimąstyti prisiminus Jono Jablonskio posakį: ,,Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą