Negyvoji jūra, esanti tarp Izraelio ir Jordanijos, yra vienintelis toks gamtos fenomenas pasaulyje – tai didžiausias sūrus ežeras, kurio vandenyje druskų bei mineralų (magnio, natrio, kalio, kalcio, taip pat chloridų, bromidų ir kt.) koncentracija tokia didelė, jog čia nepamatysi ne tik jokios žuvies, bet ir jokio kito gyvio, čia neauga augalai. Todėl ir toks pavadinimas – Negyvoji.

Tačiau mokslininkai aptiko keletą bakterijų, kurios vis dėlto ištveria tokioje terpėje. Nors šis vandens telkinys yra vadinamas jūra, tačiau iš tiesų tai yra  nenutekamas druskingas ežeras, nes neturi tiesioginio ryšio su pasauliniu vandenynu. Beje, čia nėra bangų, o giliausia vieta – 389 m.

Pasak legendos, Viešpats, sunaikinęs Sodomą ir Gomorą, išvalė šią vietą nuo visų nuodėmių dieviškąja ugnimi, tad čia atsiradusi Negyvoji jūra.

Tai vienintelis vandens telkinys Žemėje, esąs 400 metrų žemiau vandens lygio. Nuo 1960 m., kuomet prasidėjo intensyvus Jordano nuotėkio panaudojimas, ežero vandens lygis nukrito beveik 20 m. Jos lygio kritimas tęsiasi iki šiol. Sekimo procesas aiškinamas padidėjusiu natūraliu garavimu (saulė išgarina vis daugiau Negyvosios jūros), taip pat ir vis didesniu Jordano upės vandens panaudojimu Izraelio žemės ūkio, pramonės ir buitiniams tikslams.

Šiuo metu jos metinis kritimas siekia apie 80 cm. Teigiama, kad dėl didesnio vandens suvartojimo, kalio druskų gamybos ir aplinkinių rajonų plėtros jūra jau neteko apie trečdalio ploto. Nuogąstaujama dėl visiško šio vandens telkinio išnykimo. Tai sukeltų jo dugno ir apylinkių sausėjimą ir galbūt virtimą dykuma.

Jei senkančiai jūrai nebus įgyvendinami gelbėjimo projektai, šis unikalus gamtos reiškinys gali išnykti jau po 50 m. Svarstoma galimybė nutiesti 300 km ilgio kanalą iš Raudonosios jūros. Tai kainuotų apie 5 milijardus JAV dolerių.

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad Negyvosios jūros kritimas sustos dėl natūralių priežasčių. Taip galėtų atsitikti dėl dar didesnio vandens pasūrėjimo, o tuo pačiu ir akvatorijos sumažėjimo, bei didesne požeminio vandens prietaka. Manoma, kad vandens lygis stabilizuosis 510 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio, o šios jūros gylis besieks apie 200 m. Tuo pačiu teigiama, kad dalis mikroorganizmų tokio druskingumo neištvers.

Šiuo metu vandens druskingumas čia siekia 27–31 proc., t. y. yra apie 10 kartų daugiau druskos nei bet kokiame kitame pasaulio vandenyje. Negyvosios jūros druskos naudojamos kaip gydomasis preparatas.

Ten besiveisiančios bakterijos kartu su druskomis suteikia gydomųjų galių: odą praturtina mineralais, apsaugo nuo senėjimo, ramina nervų sistemą, spartina medžiagų apykaitą, gydo reumatą ir artritą, saugo nuo peršalimo ir infekcijų. Pasitaiko atvejų, kai pabuvoję prie jūros pasakoja savo akimis matę iš vežimėlio iškeliamus, neįgaliuosius, žvynelinės ar neurodermito dėmių išmuštus žmones, pavargusius nuo gyvenimo ir  ten patyrusius tikrų stebuklų.

Naudingas ne tik druskingas vanduo, bet ir pakrantėje esantis juodasis jūros purvas. Mineralų ir mikroelementų turtingas purvas maitina, tonizuoja odą, daro ją elastingesnę, padeda giliau kvėpuoti, neutralizuoja toksinus, nesukelia jokių alerginių reakcijų. Beje, priskaičiuojama iki 45 mikroelementų, kurie teigiamai veikia sveikatą.
 
Medikai pripažįsta Negyvosios jūros gydomąsias savybes. Pavyzdžiui, Vokietijoje kai kurių ligų gydymą šiuo vandeniu ir purvu apmoka sveikatos draudimas.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad karalius Saliamonas Negyvosios jūros druskos ir dumblo veždavęs Sabos karalienei, o didysis Romos karvedys Markas Antonijus šios jūros gėrybių pristatydavęs Egipto karalienei gražuolei Kleopatrai.

Negyvąją jūrą nuolat papildo pritekantys šalia esančių šaltinių vandenys. Gydomąjį Negyvosios jūros vandens poveikį giria tūkstančiai žmonių, jie su malonumu naudojasi gydomuoju jūros poveikiu ir kasmet sugrįžta vėl.

Prie Negyvosios jūros galima sutikti turistų ir poilsiautojų iš įvairiausių pasaulio šalių, norinčių suteikti kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai pasigydyti odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų ar negalavimų. Teigiama, kad per metus čia apsilanko per pusę milijono turistų, todėl aplinkui yra puikiai išvystytas turizmo verslas, įkurta viešbučių, turistams siūloma įvairių pramogų.

Dėl ypatingai didelio druskų kiekio, jūroje galima atsipalaidavus gulėti ant vandens ir ramiai skaityti laikraštį – tikrai nepaskęsi, bet reikia saugotis, kad sūraus vandens nepatektų į burną ar akis.
Jūros druską galima naudoti vonioms, vietinėms vonelėms, kompresams, inhaliacijoms, skalavimams, masažams. Druskos vonios gerai išvalo odos poras, greitina odos atnaujinimą, padeda geriau gyti spuogams, didina odos elastingumą.

Populiarus ir veiksmingas viso kūno valymas (pilingas) mineraline druska. Ši procedūra itin tinkama po pirties, kai, atsivėrus poroms, geriau išsivalo gilesni odos sluoksniai bei pasišalina negyvosios odos ląstelės.

Labai veiksminga kūno priežiūros priemonė yra viso kūno šveitimas Negyvosios jūros druskos kristalais su keliais aliejaus lašeliais. Po tokios procedūros oda tampa lygesnė, geriau pasisavina kosmetikos priemones.

Įvyniojimai į mineralinį dumblą labai padeda gydyti celiulitą, nes po purvo procedūrų audiniai atsipalaiduoja, todėl atliekant masažą lengviau išsilygina odos kauburėliai.

Negyvosios jūros šiaurės vakarų pakrantės apaugusios skurdoka augmenija. Pastaroji padengta melsvomis apnašomis – tai druskos pėdsakai. Kumrano nacionalinio parko teritorijoje  vienoje iš kanjono olų buvo rasti garsieji Negyvosios jūros radiniai – senovinės čia gyvenusios eusiejų sektos šventraščiai, dabar saugomi Jeruzalėje, Izraelio muziejaus Knygos šventovėje.

Vokietijos ir Izraelio mokslininkai nustatė, kad Negyvojoje jūroje išgaruojantys dideli bromo oksido kiekiai prisideda prie žemę saugančio ozono sluoksnio plonėjimo. Didžiausia bromo koncentracija buvo rasta druskinguose Negyvosios jūros krantuose.

Iki šiol mokslininkai daugiausiai domėjosi ozono sluoksnio plonėjimu poliarinėse srityse, nors buvo įtariama, kad yra ir kitų Žemės rutulio vietų, kur atsiranda ozoną naikinantis bromas. Izraeliečių ir vokiečių grupė mano, kad Negyvosios jūros apylinkėse atrastas bromas gali būti vienu iš trūkstamų  šios medžiagos šaltinių. Bet jiems iki šiol nepavyksta paaiškinti, kaip bromo oksidas iš subtropinių platumų yra pernešamas prie ašigalių.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą