Triukšmas – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangos, galinčios sukelti sveikatos sutrikimus. Šiandien triukšmas yra vienas iš plačiausiai paplitusių kenksmingų aplinkos veiksnių.

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra: transportas, pramonė, buityje naudojami prietaisai, statybose vykdomi darbai, kaimynų veikla, renginiai, šventės, vaikiški elektriniai žaislai.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, vien Europoje 450 mln. žmonių kasdien yra veikiami 55 dBA (decibelų) triukšmo, 113 mln. – 65 dBA ir 9,7 mln. – 75 dBA.

Triukšmo poveikis organizmui yra keturių laipsnių:

          • I laipsnio (40-50dBA) – atsiranda psichinės reakcijos;

          • II laipsnio (60-80dBA) – atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų;

          • III laipsnio (90-110 dBA) – išsivysto klausos sutrikimai, netektis;

          • IV laipsnio (daugiau negu 120 dBA) – išsivysto klausos organo pakenkimas.

Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskirimas prie fizikinių veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą.

Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo charakterio, poveikio laiko ir trukmės paros laikotarpyje, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių.

Mokslininkų duomenimis, ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia sveikatos pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą ir sukelia funkcinius nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą.

Veikiant triukšmui sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, sensomotorinių reakcijų greitis, vystosi neurozės, pasikeičia socialinė saviraiška. Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksinės medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė, amžius, jautrumas triukšmui dažnai lemia sukeliamo efekto dydį ir miego sutrikimus.

Palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka gali sumažinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai. Didelės įtakos turi ir asmenybės struktūra bei sugebėjimas įveikti stresą. Triukšmas sukelia biocheminius, fiziologinius, psichosocialinius pokyčius, tačiau jiems įtakos turi biologinės asmens savybės, poveikio trukmė, taip pat galimybė gerai pailsėti ar finansinės kompensacijos. Taigi, triukšmo poveikis sveikatai neatsiejamas nuo socialinės individo aplinkos. Triukšmo sukelti miego sutrikimai ir jų įtaka kitos dienos nuotaikai ir galimybei gerai atlikti savo darbą yra kasdienio gyvenimo dalis. Tais atvejais, kai miego sutrikimai apsunkina fizinę, protinę ar socialinę saviraišką, jie tampa kliniškai pastebimais ir vertinami kaip sveikatos sutrikimai. Tyrimų duomenimis miego sutrikimai didina miokardo infarkto riziką 1,6-2 kartus. Dėl besitęsiančio streso atsiranda vegetacinės nervų sistemos disfunkcija bei sutrumpėja lėto miego fazė.

Triukšmas darbo aplinkoje priskiriamas prie kenksmingų širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių, kurių žalingas poveikis pasireiškia tiesiogiai arba per tradicinius išeminės širdies ligos (hipertenzija, hiperlipidemija, ir kt.) rizikos veiksnius. Triukšmas darbo aplinkoje didina išeminės širdies ligos riziką per padidėjusį arterinį kraujospūdį, kuris pakyla nuo 5 iki 15 mm/Hg.

Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų pirma pakenkia nervų, kraujotakos, virškinimo sistemas, susilpnėja imunitetas. Todėl tausokime ne tik savo, bet ir kitų sveikatą, prisiminkime, kad mūsų keliamas triukšmas gali erzinti aplinkinius ir taip pakenkti jų sveikatai.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą