Berlynas

Savo laiku Berlyno burmistro iškeltas ambicingas šūkis: Arm aber sexy! (Neturtingi, tačiau patrauklūs), šiandien grįžo bumerangu. Daugumos apklausų nuomone Berlynas iš tiesų yra patraukliausias Vokietijos miestas, tačiau tuo pačiu jis išliko neturtingas kaip bažnyčios pelė.

Sąvoka „miestai-valstybės“ dažnam žmogui asocijuojasi su tarpusavyje kariaujančiais senovės Graikijos miestais arba viduramžių Hanzos pirklių miestais.

Mažai kas žino, kad šiuolaikinės Vokietijos žemėlapyje pagal federalinių žemių principą, taip pat oficialiai yra trys miestai-valstybės, turintys federalinių žemių statusą: Hamburgas, Bremenas ir Berlynas. Visi jie šiuo metu yra sunkioje finansinėje padėtyje, jeigu nepasakyti – bankrutavę.

Hamburgas įvairiems kreditoriams skolingas 35 milijardus eurų, kiekvienas Bremeno gyventojas tik gimęs tampa skolingas 20 tūkst.eurų, tačiau šių liūdnų varžybų lyderė – Vokietijos sostinė.
 
Konstitucinis VFR teismas praeitą savaitę atmetė Berlyno ieškinį federalinei valdžiai, kuriame siekiama gauti finansinę paramą, kuri padengtų bent pusę miesto skolos. Teisėjų nuomone, sostinės bankrotas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Laisvoje Vokietijos valstybėje kiekvienas turi teisę bankrutuoti: ar tai būtų eilinis pilietis, ar šalies sostinė. Tuo labiau, kad netgi valstybei perėmus savo žinion 30 milijardų eurų Berlyno skolos dalį, tai leistų miestui kasmet nebemokėti 1,5 milijardų eurų paskolos procentų. Atiduoti pačią skolą tiesiog nėra iš kur.

Tokia milžiniška skola susijusi su tuo, jog miestas privalo investuoti daug lėšų į Berlyno – šalies sostinės – įvaizdžio palaikymą. Be to, visoje VFR jaučiamas ekonominis nuosmukis: prieš 15 metų Berlyno skola tesiekė 10 mlrd.eurų.

Šiandieninei Vokietijai bankrutuojantis miestas – ne naujiena. Dar daugiau: septynios iš 16-os federalinių Vokietijos žemių dabar ima kreditus, kurie gerokai viršija gaunamas įplaukas. Šią problemą reikės kažkaip spręsti, tačiau valstybė nesiruošia perimti visų miestų įsiskolinimų. Prieš keletą metų Bremeno skolai padengti valstybė skyrė lėšų, kurios nebuvo tinkamai panaudotos, o paskirstytos einamiesiems miesto reikalams. Todėl miesto skola dar labiau išaugo.
 
Kitą kelią pasirinko Hamburgas – jo burmistras patvirtino griežtą miesto biudžeto lėšų taupymo programą, ir ji jau duoda rezultatus: miesto įsiskolinimas mažėja ir 2012 metais Hamburgas tikisi galutinai padengti visą skolą.
 
Vienas iš būdų, kuriais galima būtų išspręsti Vokietijos miestų įsiskolinimo problemą – federalinė reforma, kurios metu nedidelės federalinės žemės būtų prijungtos prie stambesnių ir turtingesnių kaimynių. Tačiau ir šiuo atveju Berlynas nedaug laimi – čia koją jam pakiš vis tas pats šalies sostinės statusas.

Juo labiau, kad patys berlyniečiai nesutinka prarasti savo, kaip sostinės gyventojų, privilegijų.

Galų gale, kalba jie, pasaulyje yra dar mažiausiai vienas panašus miestas-valstybė: Washington D.C., kuris jis gyvuoja ir klesti.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą