| Vokietijos didmiesčiai bankrutuoja |
|
|
|
| Parašė Emigrantas.com | |
| 2008-03-26 | |
|
Dairantis po gražias Berlyno gatves ir parkus, akimis aprėpiant puikius šio miesto pastatus, aikštes, fontanus, sunku patikėti, jog visas tas grožis senų seniausiai yra virtęs užstatu. Tačiau tai tikra tiesa: Berlyno skolos viršija astronominę 60 milijardų eurų sumą.
Savo laiku Berlyno burmistro iškeltas ambicingas šūkis: Arm aber sexy! (Neturtingi, tačiau patrauklūs), šiandien grįžo bumerangu. Daugumos apklausų nuomone Berlynas iš tiesų yra patraukliausias Vokietijos miestas, tačiau tuo pačiu jis išliko neturtingas kaip bažnyčios pelė. Sąvoka „miestai-valstybės“ dažnam žmogui asocijuojasi su tarpusavyje kariaujančiais senovės Graikijos miestais arba viduramžių Hanzos pirklių miestais. Mažai kas žino, kad šiuolaikinės Vokietijos žemėlapyje pagal federalinių žemių principą, taip pat oficialiai yra trys miestai-valstybės, turintys federalinių žemių statusą: Hamburgas, Bremenas ir Berlynas. Visi jie šiuo metu yra sunkioje finansinėje padėtyje, jeigu nepasakyti – bankrutavę. Hamburgas įvairiems kreditoriams skolingas 35 milijardus eurų, kiekvienas Bremeno gyventojas tik gimęs tampa skolingas 20 tūkst.eurų, tačiau šių liūdnų varžybų lyderė – Vokietijos sostinė. Laisvoje Vokietijos valstybėje kiekvienas turi teisę bankrutuoti: ar tai būtų eilinis pilietis, ar šalies sostinė. Tuo labiau, kad netgi valstybei perėmus savo žinion 30 milijardų eurų Berlyno skolos dalį, tai leistų miestui kasmet nebemokėti 1,5 milijardų eurų paskolos procentų. Atiduoti pačią skolą tiesiog nėra iš kur. Tokia milžiniška skola susijusi su tuo, jog miestas privalo investuoti daug lėšų į Berlyno – šalies sostinės – įvaizdžio palaikymą. Be to, visoje VFR jaučiamas ekonominis nuosmukis: prieš 15 metų Berlyno skola tesiekė 10 mlrd.eurų. Šiandieninei Vokietijai bankrutuojantis miestas – ne naujiena. Dar daugiau: septynios iš 16-os federalinių Vokietijos žemių dabar ima kreditus, kurie gerokai viršija gaunamas įplaukas. Šią problemą reikės kažkaip spręsti, tačiau valstybė nesiruošia perimti visų miestų įsiskolinimų. Prieš keletą metų Bremeno skolai padengti valstybė skyrė lėšų, kurios nebuvo tinkamai panaudotos, o paskirstytos einamiesiems miesto reikalams. Todėl miesto skola dar labiau išaugo. Juo labiau, kad patys berlyniečiai nesutinka prarasti savo, kaip sostinės gyventojų, privilegijų. Galų gale, kalba jie, pasaulyje yra dar mažiausiai vienas panašus miestas-valstybė: Washington D.C., kuris jis gyvuoja ir klesti. Komentarai (0)
![]() Jūsų komentaras
Griežtai draudžiama Emigrantas paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Emigrantas kaip šaltinį. |
|
| Paskutinį kartą atnaujinta ( 2008-03-26 ) |




