Būnant šalia ligonio, reikia tvirtybės

Psichozė

Realybė tokia, kad dauguma šeimų, kuriose yra sergantysis šizofrenija, taip pat išgyvena krizę, t.y. susiduria su ūmine psichoze. Šizofrenija sergantis pacientas gali būti pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams jau pradinėje ligos fazėje.

Šiais atvejais pats pagrindinis dalykas – kartu gyvenančių asmenų saugumas. Kad ir kaip būtų išsigandę, jie privalo stengtis išlikti šaltakraujiški, ramūs ir siekti, kad giminaičiui būtų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Reikia suprasti, kad ligonis gyvena „pasikeitusioje realybėje“.

Jis pats gali būti sujaudintas ar išsigandęs kitokių savo jausmų, neįprastų jutimų, to, kad negali kontroliuoti savo minčių, ar to, ką „mato“, „girdi“. „Balsai“ gali duoti grasinančias komandas, jie netgi gali „užvaldyti“ ligonį. Pastarajam gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali būti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų šliaužioja šimtai gyvačių.

Įsivaizduokite tai ir suprasite, kokia įtampa ir baimė apėmusi ligonį ir koks neprognozuojamas gali būti jo elgesys, nulemtas šios pasikeitusios, nerealios, liguistos aplinkos, pvz., jis gali imti daužyti langus, kad „užmuštų gyvates“.

Elgesio taktika būnant greta žmogaus, sergančio psichoze

Dažnai artimieji pasimeta, neįvertina sergančio žmogaus psichikos ypatybių, bei to, kad jis gyvena kitoje, sveikam žmogui nesuprantamoje realybėje.

Tokiu atveju reikia stengtis išlikti ramiam, tačiau nereikia manyti, jog artimieji gali ar turi susitvarkyti su psichozės apimtu žmogumi. Jam būtina specializuota – psichiatrinė medicinos pagalba. Tačiau tol, kol ji atvyks, artimiesiems teks kurį laiką praleisti su ligoniu.

Žemiau išvardinti patarimai gali padėti išlikti saugesniems.

Nereikėtų ginčytis ir diskutuoti haliucinacijų ir kliedesių tema.
Visu savo elgesiu stengtis išlaikyti ligonio dėmesį realybėje.
 
Nerodykite susierzinimo ar pykčio. Negrasinkite. Tai gali būti suprasta kaip jėgos panaudojimas ir išprovokuoti agresiją.

Nekelkite balso. Jei psichoze sergantis ligonis negirdi aplinkinių ar nekreipia į juos dėmesio, tai ne dėl to, kad būtų sutrikusi jo klausa. Gal jis klausosi nesamų garsų ar balsų (klausos haliucinacijos) arba yra paskendęs liguistuose pergyvenimuose (kliedėjimo idėjose).
 
Nekritikuokite ligonio. Tai neduos nieko gero, tik gali pabloginti esamą situaciją.
 
Nereiktų pradėti ginčų šeimoje. Tai tikrai netinkamas laikas ieškoti priežasčių ar kaltų, įrodinėti, kas buvo teisus.
 
Nevertėtų stovėti priešais ligonį, jei jis sėdi. Geriau atsisėsti nuošaliau.
 
Geriau vengti ilgalaikio tiesioginio akių kontakto. Neliesti ligonio. Vengti nereikalingų prašymų ar įsakymų ligoniui.

Nereikia užrakinti ar užblokuoti išėjimo. Vengti atsidurti ligoniui ant kelio link išėjimo, tačiau kartu visada reikia turėti galimybę pačiam išeiti.

Nedelsiant išjunkite viską, kas gali atitraukti dėmesį, erzinti (TV, radiją).
 
Elkitės taip, kad ligonis suvoktų, jog jį suprantate. Kalbėkite ramiai, tvirtai ir paprastai.

Pabaiga, arba „kaltų nėra“

Ši liga paženklinta savotišku ženklu, todėl ta diena, kai šeimoje kažkam diagnozuojama šizofrenija, nėra lengva. Tai paprastai sukrečia artimuosius, iškelia daugybę klausimų, bandoma ieškoti šios situacijos priežasčių. Tai yra suprantama ir normalu.

Žmogus visada nori aiškumo, nori, kad būtų atsakyta į iškilusius klausimus, išsklaidytos abejonės. Bet tokiu atveju svarbu nekaltinti savęs ir neieškoti kaltų aplinkui. Iš tiesų apie ūminių psichozių priežastis dar žinoma labai nedaug, dar mažiau ištirta, kodėl taip smarkiai pasikeičia kai kurių ligonių elgesys. Reikia suprasti, kad teks sužinoti ir išmokti daug naujų dalykų, daug ką įvertinti naujai.

Nereikia šizofrenijos per daug bijoti. Juk segantis ja žmogus, nepaisant tam tikro keistumo, uždarumo, neretai gali visą gyvenimą sėkmingai būti pilnaverčiu visuomenės nariu, o yra prielaida, kad apie 30 proc. ligonių pasveiksta savaime.

Dauguma ligonių gyvena namie, dirba, rūpinasi savimi ir šeima. Tačiau negalima pamiršti, kad jo sveikata gali pablogėti, ypač staiga pasikeitus gyvenimo sąlygoms, nutikus sukrečiantiems įvykiams.
 
Sergančio asmens artimiesiems gali tekti pakeisti nusistovėjusį gyvenimo ritmą. Tačiau atsimintina, kad visada turi likti vietos tam, kas teikė linksmybių, malonumo. Geriausiai susitvarko tie žmonės, kurie sau ir sergančiajam kelia realius reikalavimus.

Žinoma, visa tai nevyksta greitai ir lengvai. Tačiau šiandien tiksliai žinoma ir labai svarbu viena: reguliarus medikamentų vartojimas bei artimųjų palaikymas smarkiai sumažina ligos atkryčio pavojų.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą