Lietuvoje kol kas nėra išsamios studijos, analizuojančios darbdavių poreikius ir padedančios renkantis specialybę arba keičiant kvalifikaciją, rašo lrt.lt. Tokia studija ruošiama ir galbūt pasirodys per artimiausius trejus metus.

Tačiau jau dabar aišku,  kad darbdaviai labiausiai ieško techninį išsilavinimą turinčių savo srities žinovų. Tiesa, stinga ir nekvalifikuotų darbuotojų.

Algimantas Jankauskas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje, teigia, kad pramonei labiausiai stinga techniškųjų specialybių atstovų: inžinierių, elektrikų. Trūksta statybininkų, suvirintojų.

Anot A. Jankausko, Lietuvos švietimos sistemos ruošiami specialistai nepatenkina rinkos poreikių, nes švietimo įstaigos neįsiklauso į darbdavių pastabas, su jais nebendradarbiauja.

Pasak jo, kiek geresnė situacija rengiant specialistus profesinėse mokyklose, mat profesinio rengimo įstatyme numatyta, kad darbdaviai prisideda ruošiant programas moksleiviams. Tačiau Mokslo ir studijų įstatyme apie tokią galimybę neužsimenama.

Vieno darbo rinkoje tarpininkaujančio tinklapio personalo atrankų konsultantė pastebėjo, jog šiuo metu Lietuvai reikia informacinių technologijų srities specialistų, finansinio sektoriaus atstovų, taip pat – darbuotojų su techniniu išsilavinimu.

Kol kas anot darbo rinkos specialistų, dažniausiai darbdavio ir kandidato į darbo vietą pokalbio raktu būna formalaus reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą įvykdymas. Kur kas mažiau dėmesio kreipiama į konkrečias būsimojo darbuotojo žinias ar įgūdžius, gebėjimus. 

Linkusieji į humanitarinius mokslus neturi tokios paklausos tarp darbdavių kaip jaučiantys patrauklumą tiksliesiems mokslams.

tačiau prognozuojama, kad vis paklausesni darysis vertėjai iš anglų ir prancūzų kalbų, ypač artėjant 2013 metams, kai Lietuva perims pirmininkavimą ES.

Pastačius atominę jėgainę, Lietuvoje reikės kelių šimtų branduolinės energetikos specialistų.

Šalyje stinga dirbančiųjų tekstilės, baldų gamybos, metalo gaminių, statybos, prekybos sektoriuje bei specialistų, gebančių tvarkyti namų ūkio įrenginius.

Be to, verslo įmonės dažniausiai ieško metalo apdirbimo, mašinų gamybos specialistų, statybininkų montuotojų, apdailininkų, vairuotojų.

Iš baigusiųjų aukštąją mokyklą pasigendama verslo specialistų, ypač vadybininkų, fizikos ir inžinerijos profesionalų.

Kol kas pramonei trūksta ne tik amatininkų, bet ir specialistų, gebančių kurti naujas technologijas ir mokėti su jomis dirbti.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausį darbdaviai daugiausia ieškojo nekvalifikuotų transporto darbininkų ir krovikų, trūko pardavėjų. Nekvalifikuotų darbuotojų ieškojo apdirbimo pramonės įmonės, stigo krovininio transporto vairuotojų.

Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad šiais metais daugiausia darbo vietų bus įsteigta draudimo, pardavimo, reklamos vadybininkams, logistikos specialistams, statybos, kompiuterinių sistemų, mechanikos inžinieriams, gydytojams, mokytojams, mūrininkams, dažytojams, tinkuotojams, virėjams, siuvėjams, pardavėjams, sunkvežimių vairuotojams, suvirintojams.

Šią savaitę paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad praėjusiais metais šalyje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,4 karto daugiau nei 2006 metais.

Mažiausia laisvų darbo vietų pernai būta viešbučiuose ir restoranuose, žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje.

Daugiausia – per trečdalį – laisvų darbo vietų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą