|
Atrodo, pasaulyje baigėsi pigios naftos era. Vis dažniau skamba perspėjimai apie tai, kad Žemės energetinių išteklių atsargos sparčiai senka.
Todėl automobilių gamintojai ir politikai intensyviai dirba ieškodami alternatyvių energijos šaltinių, galinčių priversti riedėti automobilius. Netgi toks tampriai su naftos pramone susijęs asmuo kaip JAV prezidentas Džordžas Bušas kalba, kad vieną dieną žmonės bus priversti auginti kurą, o ne kasti jį iš žemės gelmių. Tačiau tiems, kas šiandien vairuoja benziną ryjančius ir aplinką teršiančius monstrus, tokia perspektyva atrodo gerokai nutolusi, ir dar ilgą laiką neturėsianti jokios tiesioginės įtakos jų kasdienybei. Tačiau Brazilijoje tai vyksta jau šiandien, šią minutę. 1980-ųjų metų, kai nė viena šalis dar negalvojo apie tai, Brazilijoje buvo vykdoma masinė biodegalų gamyba. Vietos gyventojai savo automobilių bakus užpildydavo spiritu, kurį fermeriai varydavo iš cukranendrių. Be to, varomų spiritu automobilių, tuo metu Brazilijos keliuose buvo daugiau, negu naudojančių mums kol kas įprastą kurą. Tai laikoma milžinišku technologiniu pasiekimu. Tačiau programa, kurios dėka Brazilija išsiveržė į pirmą vietą planetoje pagal biokuro naudojimą, beveik žlugo pasaulyje ėmus sparčiai mažėti naftos kainai. Varomi spiritu automobiliai buvo nustumti į pirmąją greitkelio juostą ir ten apgailėtinai vilkosi. Iki 2003 metų, kuomet jie vėl tapo pilnateisiais rinkos dalyviais, o vartotojai džiugiai sveikino tokių automobilių sugrįžimą. Šiuo metu Brazilijoje populiariausi automobiliai, kurių variklis naudoja ir benziną, ir spiritą, o įprasti automobiliai, varomi tik benzinu, laikomi “senamadiškais”. Reikia pažymėti, kad programa, dėka kurios Brazilijoje imta naudoti augalinį kurą, buvo pradėta vykdyti vadovaujantis patriotiniais, o ne ekologiniais ar finansiniais sumetimais. Karinė vadovybė, valdžiusi šią Pietų Amerikos valstybę 1964 – 1985 metais, stengėsi sumažinti šalies priklausomybę nuo Artimųjų Rytų naftos 1970-ųjų metų krizės laikotarpiu. O pati technologija buvo toli gražu ne nauja. Ji sukurta jau 1920 metais, tačiau iki Brazilijos nė viena pasaulio šalis masiškai jos netaikė. 1985-86 metais 75 procentai visų Brazilijoje gaminamų motorizuotų transporto priemonių ir daugiau negu 90 procentų automobilių buvo varomi spiritu. Tačiau vėliau programa žlugo – ėmė kilti cukraus kainos ir valstybei tapo neparanku subsidijuoti etanolio gamybą, o naftos kainos, savo ruožtu, krito. Nauja spiritu varomų automobilių karta Brazilijoje atgimė 2003 metais, kai šalies vyriausybė sumažino spiritu varomų automobilių savininkams mokestį už automobilį iki 14 procentų, tuo tarpu kai benziną naudojantys jų “kolegos” kaip ir anksčiau moka 16 procentų. Kitaip negu jų pirmtakai, XXI amžiaus spiritu varomi automobiliai gali važiuoti naudodami tiek etanolį, tiek benziną. Ir netgi bet kokių proporcijų šių dviejų degalų mišinį. Į degalų baką įpylus vienos ar kitos rūšies kuro, specialūs sensoriai išanalizuoja jo sudėtį ir perduoda informaciją varikliui dirbti pagal esamą degalų rūšį. 2004 metais – pirmaisiais finansiniais tokių automobilių naudojimo Brazilijoje metais, ekologiški automobiliai šalies keliuose sudarė 17 procentų nuo visų automobilių, o jų pardavimai nuolat auga. Brazilijos pavyzdžiu pradeda užsikrėsti iš kitos pasaulio šalys, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas. Taigi, norėdama išlaikyti ne tik augalinio kuro naudojimo pirmtakės, bet ir lyderės pozicijas, Brazilija turės pasistengti.
Griežtai draudžiama Emigrantas paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Emigrantas kaip šaltinį. |