Išsamiau pakalbėkime apie šizofrenijos eigą ir gydymą.

Ligos pradžia

Šizofrenija dažniausiai prasideda pamažu, bet kartais – kaip griaustinis iš giedro dangaus. Ji pasireiškia labai įvairiai, skirtinga jos eiga ir baigtis. Dažnai iš pradžių ima keistis charakteris, elgesys, pomėgiai, santykiai su kitais žmonėmis. Žmogus tampa viskam abejingas, uždaresnis, išsiblaškęs, nenori mokytis ar dirbti, kartais skundžiasi nuovargiu, galvos skausmu, nemiga.

Neretai padidėja nervingumas, jautrumas, atsiranda baimės jausmas, nuotaika tampa nepastovi, elgiamasi keistai. Kartais šizofrenija sergančio žmogaus nusiskundimai labai primena kokią nors kitą – nepsichinę ligą. Tokiu atveju gali tekti ilgai lankytis pas įvairių specialybių gydytojus, kol nustatoma tinkama diagnozė.

Neretai žmogus, pradedantis sirgti šizofrenija, nesupranta, kad kliedi, todėl tampa įtarus, visur girdi apkalbas, pajuoką, iš aplinkos tikisi tik blogo, jaučiasi esąs persekiojamas.

Liga gali pasireikšti ryškiais valios ir judesių sutrikimais – ligonis gali keletą dienų gulėti, nekalbėti, nevalgyti. Tokia būsena gali staiga pasikeisti susijaudinimu, nerimu, impulsyvumu.

Pastaraisiais metais pradėta kreipti daug dėmesio ne tik į ligos pobūdį, bet ir į eigą. Pastebėta, kad jei liga prasideda ūmiai, gydymas dažniausiai labai pagerina savijautą arba liga net visai pasitraukia. Jei liga prasideda pamažu, vadinasi, organizmo apsauginės reakcijos yra silpnos, gydyti sunkiau.

Gydymo svarba

Gydydami ligonį gydytojai parenka tinkamiausią vaistą pagal ligos pasireiškimo simptomus, bendrą ligonio būklę, gretutines ligas. Džiugu, kad dabartiniu metu galima pasirinkti pačių geriausių visame pasaulyje vartojamų ir pripažintų vaistų sergantiesiems šizofrenija.
 
Kalbant apie klasikinius (arba senuosius) vaistus nuo psichozės, prisimintina, kad jie sukelia daug nepageidaujamų poveikių, tokių kaip pernelyg stiprus slopinimas, burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, dažnai pasitaiko raumenų kaustymas, padidėja prolaktino kiekis kraujyje, sutrinka pacientų seksualinės funkcijos ir kt.

Dėl varginančių šalutinių vaisto poveikių nemaža šių vaistų gaunančių pacientų dalis savavališkai nusprendžia nutraukti gydymą ir dėl to patiria ligos atkryčius.

Ligos paūmėjimas
 
Labai retai ar niekada nebūna taip, kad ligonis staiga netikėtai prarastų savo minčių, jausmų ar elgesio kontrolę. Šeimos nariai, draugai, kiti artimieji paprastai pastebi pirmuosius nerimą keliančius ir prasidedančią ligą signalizuojančius simptomus: nemigą, keistą elgesį, padidėjusį įtarumą, uždarumą, nemotyvuotus, neadekvačius jausmų protrūkius ir kt.

Ligos paūmėjimo priežastis paprastai yra ta, kad pacientas nustoja vartoti vaistų, todėl tokiais atvejais pirmiausia reiktų paraginti pacientą apsilankyti pas gydytoją.

Jei toks paraginimas nesulaukia sėkmės (kuo labiau ligonis grimzta į psichozę, tuo sunkiau šį ketinimą bus įvykdyti), artimiesiems reiktų patiems pasikalbėti su gydytoju, papasakoti besiklostančią situaciją, pasitarti. Ankstyvajame psichozės vystymosi etape dažnai galima padėti pacientui ir išvengti artėjančios krizės, todėl labai svarbu išmokti atpažinti ligos atkryčio požymius.
 
Žmonėms dažnai sunku apibrėžti ankstyvuosius ligos paūmėjimo požymius. Atrodo, jog ligonio elgesys neišeina už „normos“ ribų ir sunku paaiškinti, kas yra „ne taip“, bet tokiais atvejais atsiranda švelni, miglota nuojauta, kad vis dėlto elgesys kažkoks pasikeitęs, neįprastas.

Ūminė psichozė – krizė šeimoje

Pažymėtina, jog šizofrenija sergantys pacientai pakankamai retai būna agresyvūs, nes jų realybės suvokimas būna sutrikęs tik iš dalies, t.y. tiek, kiek apima kliedesiai ir haliucinacijos.

Šizofrenija sergantiems ligoniams visada išlieka ir dalis jų sveikos asmenybės.

Viena sudėtingiausių situacijų, su kuria susiduria ligonio artimieji – ūminė psichozė. Tai būklė, kai žmogus neteisingai suvokia realybę, pvz., mato ar girdi tai, ko tikrovėje nėra.

Psichozės metu ligonio elgesys gali būti ne tik neįprastai keistas, kartais netgi ir grėsmingas, pavojingas sau ir aplinkiniams. Reikia tiesiog suvokti, jog sergantysis šizofrenija dažniausiai nesuvokia, kad yra ligonis, todėl ūminiu periodu neretai būna labai sunku įkalbėti jį gydytis.

Tačiau tais atvejais, kai ligonis apimtas sunkių kliedesių ir haliucinacijų ir turi rimtų polinkių į savižudybę ar nesugeba pasirūpinti savimi, būtina gydyti stacionare.

Bus daugiau

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą