Socialinių mokslų ir verslo vadybos doktorantė Zita Ambrutytė iš Švedijos trumpam grįžusi namo trumpalaikiam moksliniam vizitui savo patirtimi dalinosi vadybos ir ekonomikos  universitete ISM. 

Doktorantė skaitė paskaitas ir vedė seminarus apie vadybos ir finansų apskaitą ir kontrolės tiriamojo darbo planavimą, dalijosi patirtimi apie doktorantūros studijas ir dėstymo patirtį užsienio universitete, skaitė vadovų studijų ir mokymų paskaitą "Kaštų apskaitos sistema Activity Based Costing“ ir kt.

Moteris iš Lietuvos išvyko 1999 - taisiais mokslų tęsti Jungtinėje Karalystėje, dabar mokslų daktaro vardo siekia Švedijoje.

„Iš Lietuvos išvykau būdama jau ne studentė, kaip daugelis projekte dalyvaujančių mokslininkų. Po studijų Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje dirbau verslo struktūrose, ne mokslinį darbą. Taip pat ir doktorantūros studijas Švedijoje pradėjau neturėdama jokių sąsajų su lietuviška mokslo sistema, taigi ilgą laiką apie Lietuvos mokslo situaciją žinojau tik tiek, kiek iš smalsumo pasiskaitydavau spaudoje, išgirsdavau Lietuvos mokslininkų užsienyje forume“. 

Todėl doktorantė sako, kad jai  „Protų susigrąžinimo programos parengimo ir įgyvendinimo“ projektas buvo labai naudingas pažintine prasme: „Dalyvavau daugelyje priimančios organizacijos renginių, kurie buvo labai įvairiapusiški: tiek dėstant, tiek aptariant tiriamuosius darbus, dalyvaujant bakalauro ir magistrų seminaruose bei vadovų programose. Taip pat turėjau galimybę susitikti su įvairaus rango žmonėmis, universiteto vadovybe ir dėstytojais, teko dalyvauti ir aptariant universiteto valdymą“.

Zita Ambrutytė pastebėjo, kad Lietuvoje labai trūksta paties mokslo tiriamojo darbo, taip pat jį realiai dirbančių žmonių. 

„Didžiosios dalies jų dirbamas darbas universitetuose vis dėlto yra pedagoginis darbas. Tuomet kyla didelė dilema – kaip gi išlaikoma kokybė, kai dėstantieji nedirba tiriamosiose srityse patys? Besilankydama Lietuvoje pajutau žmonių entuziazmą ir man tai labai patiko, tačiau bendra situacija vis dėl to nėra tokia viliojanti, teigiama ir perspektyvi“ – apie ekonomikos ir verslo disciplinas pasakoja socialinių mokslų ir verslo vadybos doktorantė Zita Ambrutytė.

Lietuviai, šiuo metu dirbantys, besimokantys ir gyvenantys užsienyje, retai turi vieną atsakymą, kur save mato ateityje. Zita Ambrutytė sako, kad kol kas abi galimybės  atrodo vienodai galimos: į Lietuvą norisi grįžti,  nes čia yra gimusi, bet Švedijoje kol kas ji jaučiasi saugesnė.

„Lietuvos naudai labai daug kas svyra natūraliai, nes ten mūsų giminės, draugai, o ir vyras nuolat dirba Lietuvoje, bet yra kitas svarbus klausimas – darbas: ką gali daryti Lietuvoje pagal savo kvalifikaciją, kokioje darbinėje aplinkoje ir už kokį atlygį?  Galvodama apie savo šeimą, pagalvoju ir apie gyvenimo kokybę. Kol kas Lietuvos švietimas, socialinė apsauga ir, galiausiai, sąlygos sveikai gyventi - nėra labai viliojančios“, - svarsto Z. Ambrutytė.

Projekto vadovas dr. Tomas Žalandauskas tikisi, jog išplėtus konkursinį tyrimų finansavimą (tai planuojama padaryti panaudojant ir 2007-2013 ES struktūrinių fondų lėšas) Lietuva sulauks daugiau sugrįžtančių mokslininkų.

Anot jo, „Protų susigrąžinimo programos parengimo ir įgyvendinimo“ projektu pradėti stiprinti ryšiai tarp išvykusių ir Lietuvoje dirbančių mokslininkų, nes pritraukiama geriausia užsienio šalių patirtis, sudaromos sąlygos bendradarbiavimui įtakoja Lietuvos tyrimų institucijų lygio augimą.

Z. Ambrutytė išvykdama atgal į Švedijos Linčiopingo universitetą, kuriame ne tik mokosi, bet ir dirba, Lietuvoje palieka pradėtų darbų, kuriuos, galbūt, pabaigti padėtų dar vienas galimybes grįžti ir dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose suteikiantis projektas. „Kartu su universitetu pradėjome kalbėti apie tiriamuosius darbus ir apie bendrų straipsnių rengimą, bet ne viskam užteko laiko. Tačiau išvažiuoju su labai gerais įspūdžiais – tai buvo labai šiltas priėmimas ir geras dalijimosi patirtimi vizitas“.

Pasak dr. Tomo Žalandausko, trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas, pasibaigus projektui, bus plėtojamas: numatoma, kad nuo 2008 m., įgyvendindama Tyrėjų karjeros programą, išvykusių mokslininkų ir Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijų bendradarbiavimu rūpinsis restruktūrizuota Lietuvos mokslo taryba.

„Šiuo metu yra rengiamas projektas, atitinkantis 2007-2013 m. laikotarpio ES Struktūrinių fondų paramos reikalavimus. Pirmieji konkursai grįžtančių mokslininkų vizitų finansavimui turėtų būti pradėti organizuoti jau 2008 - tųjų rudenį“, - pasakoja T. Žalandauskas. 

Nuo 2006 – tųjų gruodžio Užsienio lietuvių rėmimo centro projekto iniciatyva į Lietuvos studijų ir mokslo institucijas trumpalaikiams moksliniams vizitams jau atvyko 65 mokslininkai, nuolat mokslinį darbą dirbantys ir gyvenantys Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur.

Mokslininkų vizitai rengiami įgyvendinant projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, kuriuo siekiama sukurti užsienio mokslo centruose studijuojančių ir dirbančių Lietuvos piliečių skatinimo grįžti į Lietuvą programą.

Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

Daugiau informacijos apie projektą, atvykstančių užsienyje dirbančių mokslininkų vizitus bei tyrėjų rengiamas atviras paskaitas/seminarus visi besidomintys gali rasti interneto svetainėje www.sugrizimai.lt.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą