Šizofrenija – viena sudėtingiausių ir daugiausiai kalbų visuomenėje sulaukianti psichikos liga. Jos pavadinimą daugelis vartoja, kai nori ką nors pavadinti „nesveiko proto“, tačiau tai neturi nieko bendra su tuo, kaip pasireiškia ši liga.

Medicininė literatūra apibūdina šizofreniją kaip psichikos ligą, kuri pasireiškia įvairiais simptomais ir sindromais – haliucinacijomis, kliedesiais, liguistais afektais, panašiais į neurozę ar psichopatiją.

Pats žodis šizofrenija kilęs iš graikų kalbos, kur Schizo reiškia skaldau, perskiriu ir Phren reiškia protą. Taigi šizofreniją galima vadinti liga, suskaldančia protą.

Šizofreniją pirmasis aprašė Ė.Kraepelin (Vokietija) 1896 metais. Šią ligą jis pavadino jaunatvine arba ankstyvąja silpnaprotyste, nes tuo metu klaidingai buvo manoma, jog ligoniui jau po kelerių metų atsiranda ryškių psichikos sutrikimų. Tik vėliau buvo nustatyta, kad esminis ligos požymis yra psichikos vienovės sutrikimas ir asmenybės suskilimas.  

Ligos atsiradimo priežastys

Šizofrenija neatsiranda dėl asmenybės silpnumo ar auklėjimo ypatumų. Ši smegenų liga trukdo aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti. Žmogui sunku nuspręsti, sunku valdyti emocijas. Šizofrenija gali susirgti bet kuris žmogus, nepaisant amžiaus ar lyties, išsilavinimo ar polinkių, nors ši liga dažniau pakerta jaunus žmones.

Deja, šia liga neretai suserga 15 – 25 metų žmonės. Vaikai ja serga retai. Dar iki šių dienų tiksliai nėra žinomos jos priežastys, o sergančiųjų skaičiai gana dideli: apie 1 proc. pasaulio gyventojų serga šizofrenija. Apie 2 milijonai amerikiečių serga sunkesne ar lengvesne šizofrenijos forma, o Lietuvoje šia liga serga apie 20 tūkstančių žmonių. Sergamumas maždaug vienodas tarp abiejų lyčių, tik pastebėta, kad moterys suserga vyresnio amžiaus ir serga šiek tiek lengviau negu vyrai.

Iki šių dienų dar yra gana daug žmonių, klaidingai suprantančių ligą bei neteisingai vertinančių sergančiuosius. Parenkant tinkamus medikamentus, taikant psichologinės, socialinės pagalbos priemones, galima gerokai palengvinti sergančiųjų būklę, padėti jiems sėkmingiau integruotis į visuomenės gyvenimą. Negydoma šizofrenija, deja, gali suniokoti tiek atskirų žmonių, tiek ir jų artimųjų gyvenimą.

Kai kurie šaltiniai teigia, jog galimybę susirgti šizofrenija savyje nešioja kas trečias pasaulio žmogus. Ligos priežastys ir eigos mechanizmai dar nėra aiškūs. Tam turi reikšmės kai kurių neuromediatorių (biologiškai aktyvių medžiagų, perduodančių nervinius impulsus) apykaitos sutrikimai, socialiniai veiksniai, paveldėjimas.

Nustatyta, kad susirgus šizofrenija vienam iš dvynių, kitam tikimybė susirgti sudaro apie 61-86%. Tačiau jeigu dvyniai auga atskirai, tikimybė susirgti gerokai mažesnė. Paveldimos tik tam tikros prielaidos susirgti šizofrenija, bet patį susirgimą išprovokuoja įvairios aplinkybės.

Ypač žalingos yra ilgalaikės psichinę įtampą keliančios situacijos: intensyvus alinantis darbas, nelaimingų įvykių ar nesėkmių grandinė, sudėtingas gyvenamosios vietos ar šalies pakeitimas ir pan. Taip pat akstinu pasireikšti šios klastingos ligos simptomams gali tapti organizmą sekinančios būklės – sunkus gimdymas, apsinuodijimas.
Mokslui vis dar nežinomos tikslios šizofrenijos priežastys, tačiau jau pasiekta ganėtinai daug tiriant smegenų veiklos problematiką.

Mokslo pasiekimai gerina sergančiųjų ateitį – sukurti nauji medikamentai suteikia daugiau galimybių sergančiajam būti produktyviu ir veikliu.

(bus daugiau)

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą