| Nafta – dovana ir bausmė |
|
|
|
| Parašė Emigrantas.com | |
| 2008-03-16 | |
|
Šitai galima pavadinti dujotiekių galia. O naftą išgaunančios šalys naftotiekiais ir dujotiekiais pasinaudos sudarant politines sąjungas, baudžiant priešus ar reikalaujant nuolaidų iš klientų. „Naftotiekiai ir dujotiekiai yra politiniai svertai“, – sakė Frankas Verrastro, Vašingtone įsikūrusio Strategijos ir tarptautinių studijų centro energetikos programos direktorius. Lietuvoje viešėjęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney pliekė Rusiją už tai, kad ši naftą ir gamtines dujas naudoja kaip bauginimo ir šantažo įrankį. Vėliau per savo kelionę stabtelėjęs Kazachstane viceprezidentas primygtinai siūlė Vidurio Azijos šalims, turinčioms energetinių išteklių, kartu nutiesti dujotiekių ir naftotiekių į Vakarus aplenkiant Rusiją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas energetinį saugumą iškėlė kaip svarbiausią šių metų temą. Rusijos kaimynės susidūrė su nauja šokiruojama realybe: kas kontroliuoja čiaupą, tas ir vadovauja. Pasitelkę tanklaivius – pirmas pastatytas 1950 metais – gamintojai naftą galėjo nugabenti į bet kurią pasaulio šalį. Jie išlaisvino vartotojus nuo vieno pardavėjo užgaidų. Šiandien tanklaiviais pervežama beveik du trečdaliai naftos. Tačiau „besitvenkianti įtampa energetikos rinkoje, teroristų keliamos grėsmės ir politinės manipuliacijos energetiniais ištekliais – tokiais laikais naftotiekiams ir dujotiekiams tenka lemiamas vaidmuo“, – sakė Pasaulinio saugumo analizės instituto Tyrimų centro, įsikūrusio Vašingtone, viena vadovių Anne Korin. Kinija iš pradžių pritarė šiam sumanymui, tačiau vėliau sudvejojo, ir Rusija, užuot pasinaudojusi Kinijos keliu į Tacingą, pasirinko ilgesnį ir brangesnį kelią savo rytinio Nachodkos uosto link. Priežastis tokia: šis planas suteikia galimybę eksportuoti naftą į Japonijos bei kitas rinkas – tarp jų ir JAV, gal net Kiniją. Tai yra būtent tas atvejis, kurį D. Cheney pavadino šantažu. Praėjusį mėnesį V. Putinas užsiminė, kad Rusija gali nukreipti savo eksportą vietoj Europos į Aziją, mat konkurencija be principų neleidžianti „Gazprom“, didžiausiai Rusijos energetikos kompanijai, įsigalėti Europoje. „Jeigu nerimaujate, kad tokios šalys kaip Rusija gali pasinaudoti energija kaip politiniu įrankiu – geriausia būtų sukurti energetikos rinkos alternatyvą“, – tvirtino Stevenas Piferis, JAV valstybės sekretoriaus Europos ir Eurazijos reikalams pavaduotojo padėjėjas 2001–2004 metais. 1990 metais tokie siūlymai energetikos sistemos strategams JAV leido paremti naftotiekio tiesimą iš Azerbaidžano, Kazachstano ir Uzbekijos, nusidriekusias aplink Kaspijos jūrą, per Turkiją, vengiant Rusijos, į šiaurę ir, vengiant Irano (nors šitaip gerokai sutrumpėtų kelias), į pietus. „Visais šiais atvejais nerimą kelia Vidurio Azija. Joje gausu energetinių išteklių, bet maža politiškai tinkamų ir neproblemiškų būdų pasinaudoti tais ištekliais, jeigu nenorite būti susiję su Rusija ar Iranu“, – teigė A. Korin. Prireikė beveik dešimtmečio, kad būtų nutiestas 3,9 mlrd. JAV dolerių kainavęs naftotiekis. Jis prasideda Azerbaidžano mieste Baku, vingiuoja per Gruziją ir baigiasi Turkijos Džeichano uoste. Šiuo naftotiekiu naftą bus pradėta tiekti jau šią vasarą. Vis dėlto tokie rūpesčiai nesustabdys naujų projektų. S. Piferis (taip pat dirbo Nacionalinio saugumo taryboje ir Billo Clintono administracijoje, buvo atsakingas už Rusijos reikalus) prisiminė, kad 1990 metais JAV Vidurio Azijoje dalijo ant automobilių klijuojamus lipdukus, skelbiančius: „Laimė yra daugybė dujotiekių“. Komentarai (0)
![]() Jūsų komentaras
Griežtai draudžiama Emigrantas paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Emigrantas kaip šaltinį. |
|
| Paskutinį kartą atnaujinta ( 2008-03-16 ) |








Energijos išteklių turinčių šalių galias dar labiau sustiprina aukštos naftos kainos. Tokios valstybės pasitelkia įvairiausius būdus, kad tik jų įtaka neblėstų. 
