Belgams alus yra tapęs ne vien gėrimu, bet beveik nacionalinius simboliu. Taip teigia BBC verslo apžvalgininkas Teo Legetas, analizavęs Belgijoje pagaminto alaus kelią iš mažų specializuotų gamyklėlių Europoje į viso pasaulio, taip pat ir Jungtinių Amerikos Valstijų, rinkas.

Aludarystės tradicijos Belgijoje įsitvirtino dar viduramžiais. Šiandien šios šalies rinkoje priskaičiuojama apie 500 alaus rūšių – nuo masiniam vartojimui skirtos produkcijos, tokios kaip Hoegaarden ir Leffe, iki retesnių vardų – Abbey arba Trappist – kurių produkcija gaminama mažose alaus daryklose.

Tačiau nežiūrint į tokią gamybos ir prakės ženklų įvairovę, teigiama, jog Belgijos alaus pramonei būtina reformacija.

Blaivininkai belgai

Turistai, užpildantys pagrindinę Balgijos sostinės Briuselio aikštę Grand-Place, pasimėgaudami ragauja vietinės kultūros ir pramonės simbolį, sėdėdami garsiųjų viduramžių meistrų gildijų ir prakybos namų pastatų šešėlyje.

Tačiau patys belgai nacionalinio produkto išgeria vis mažiau ir mažiau. Per pastaruosius 25-erius metus alaus suvartojimas šalyje sumažėjo 25 procentais.

Belgijos aludarių asociacijos pirmininkas mano, kad dėl tokio vartotojų įpročių pasikeitimo pirmiausia kaltos socialinės permainos. „Stambios gamybos kompanijos traukiasi iš Belgijos, - aiškina Teo Vervoje. – Dabartiniu metu šalyje vis daugėja įstaigų, bankų ir Europos Sąjungos institucijų. O jų darbuotojai alaus suvartoja mažai”.

„Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį, šalyje dar vyravo tokios tradicijos: gamykla, kurioje dirbo apie 10 tūkstančių darbuotojų baigdavo darbą vakare, ir dauguma iš tų 10 tūkstančių patraukdavo valandėlei kitai į barą, nuplauti dienos dulkių, - prisimena aludarių gildijos pirmininkas. – Dabar šita tradicija išnyko”.
   
Žinoma, ši situacija pagrinde neramina tik aludžių, restoranų ir kavinių savininkus. O aludariai užsiima naujų rinkų paieškomis.

Išsigelbėjimas – eksporte?

Pastaruoju metu vis daugiau belgiško alaus eksportuojama. Daugiau nei pusė šalyje pagaminamo alaus suvartojama užsienyje. Prieš dvidešimt metų belgai du trečdalius šalyje pagaminto alaus suvartodavo tėvynėje ir tik trečdalį išgabendavo už jos ribų.
 
Šioje situacijoje pirmuoju smuiku groja stambios alaus gamyklos – tokios kaip Inbev ir Alken Maes. Ieškodamos būdų išgyventi, net nedidelės ir gurmanams skirtas alaus rūšis gaminančios alaus daryklėlės bando rinktis eksporto kelią.

Kompanija Beerexport.com specializuojasi belgiško gurmanams skirto alaus pardavime visame pasaulyje. Šios kompanijos atstovas Tomaso Abrusadi teigia, jog belgiškas alus yra labai paklausus visų šalių rinkose.

„Šiais metais pastebimas belgiško alaus “bumas” Azijoje, ypač – Tailande ir Belgijoje, - sako jis. – Didelį susidomėjimą rodo ir Kinija. Nuo jų neatsilieka Pietų Amerikos šalys. Be to, Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat yra stiprus belgiško alaus atstovas. Aukštos kokybės ir puikių skonio savybių alaus poreikis visame pasaulyje išlieka itin aukštas”.

Kuo ypatingas belgiškas alus?

Pauwel Kwak

Be abejonės, parduodant alų labai svarbu protingas marketingas, pavyzdžiui, dauguma alaus rūšių parduodamos su būtent joms sukurtais ypatingais bokalais.

Štai alus Pauwel Kwak. Saldus, raudono atspalvio, pagamintas senas tradicijas turinčioje šeimos aludėje Bosteels. Jis geriamas iš aukštų smėlio laikrodį primenančių bokalų, kurie įstatomi į specialų medinį laikiklį. Visa tai primena kažkokį senovinį prietaisą ar alchemiko dirbtuvės rakandą ir gerti iš šio bokalo nėra itin patogu. 

Tačiau Trentas Viljamsas, pardavinėjantis belgišką alų Londono Lowlander užeigoje, įsitikinęs: bokalo dizainas – viena iš patraukliausių šios rūšies alaus savybių. „Pastebi tokį bokalą ir galvoje šmėkšteli mintis: oho! Tai suintriguoja klientus ir jie atsiveda savo draugus paragauti skanaus alaus iš unikalių bokalų. Vėliau prie šios mažos ydos paprasčiausiai pripranti,” - teigia daug metų už prekystalio stovintis Trentas.

Svarbu ir skonis

Yra milžiniškas skirtumas tarp to lengvo salstelėjusio šviesaus alaus skonio, kurį pajusite paragavę pavyzdžiui, Hoegaarden, ir tikro išbandymo nepratusioms gerklėms rūgštoku, aštriu skoniu, kurį patirsite užsivertę kai kurių Lambic alaus rūšių bokalą.

Ir nors vienų rūšių skonis be jokios abejonės malonesnis už kitų, mažai kurį alų galima vadinti prastu. O iš didelės rūšių įvairovės kiekvienas gali išsirinkti sau patį skaniausią.

Italai sako “ne”

Tačiau prekiautojai belgišku alumi kartais susiduria su netikėtomis problemomis. „Alus su vaisių prieskoniu Italijoje nepopuliarus, - skundžiasi Tomaso Abrusadi. – Italai paprasčiausiai atsisako suprasti, jog tai – taip pat alus. Aš jiems rodau, jie linksi galvomis ir sako: taip taip, tai nuostabus gėrimas, tačiau juk tai ne alus! Ir neperka!“

Alaus pardavėjai žino, kad geri laikai nesitęs amžinai, kadangi ypatingos ir gurmanams skirtos alaus rūšys reikalauja didesnių gamybos investicijų, todėl produktas savaime yra brangesnis. Tačiau kol kas aludariai patenkinti: eksportas aktyvėja ir pajamos iš jo pilnai padengia tuos nuostolius, kuriuos aludariai patiria vietinėje Belgijos rinkoje.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą