Vaikai gimdami negali pasirinkti nei tėvų, nei namų. Jie ateina į pasaulį jau atsinešdami savo likimą ir būsimą laimę.

Vieni laimingi jau nuo pirmųjų dienų - mylimi, glėbesčiuojami, o kiti, deja, ateina vargelio vargti.

Kaip teigia gydytojai, jiems didesnį nerimą kelia ne fiziškai, bet emociškai apleisti vaikai. Emociškai apleistu laikomas toks vaikas, į kurio poreikius tėvai nereaguoja. Jis kenčia ne mažiau už alkaną, materialiai apleistą vaiką.

Psichologai dažnai susiduria su emociškai apleistų vaikų problemomis. Jie pataria tėvams:
Jei mažylis nuolat prašo pažiūrėti, kaip jis žaidžia, piešia, konstruoja, vadinasi, jam reikia dėmesio. Tėti ir mama, meskite darbus į šalį ir pabūkite su savo vaikeliu. Jam trūksta šilumos.

Jei mažylis tapo piktas, agresyvus, neklauso draudimų,- jis stengiasi taip atkreipti į save tėvų dėmesį. Paskaitykite jam pasaką ar padainuokite lopšinę. Jei vaikutis skundžiasi galvos, skrandžio skausmais,- tikroji priežastis yra jo vienatvė. Įsiklausykite, ką kužda mažylio širdelė, pabūkite su juo bent trumpą valandėlę, tiesiog dirbkite net darbelius kartu - ir vaikas jausis laimingas.

Derėtų atminti, kad vaikui tėvelių dėmesio neatstos nei seneliai, nei labai mylinčios tetos, dėdės. Jam reikia tėčio ir mamos.

Nestumkite vaiko nuo savęs, kol jis mažas. Tada, kai paaugs ir jūs prašysite, kad pabūtų nors minutėlę šalia, jis gali paprasčiausiai atsakyti neturįs laiko.
 
Dvasinis ryšys svarbiausias. Nepraraskite jo, nes vaiko prireiks, kai jausitės vieniši.

Susimąstykite: galbūt jūsų mažylis vienišas pradeda jaustis dabar...

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą