Nuo rudens iki pavasario aplinkoje cirkuliuoja daugybė virusų ir mikrobų. Ir nors yra išrasta įvairių vakcinų, serumų, imunoglobulinų bei vaistų, patikimiausia apsauga nuo ligų, mūsų organizmo „šarvas“ tebėra stipri imuninė sistema.

Paprastai imunitetas susilpnėja šaltuoju metų laiku, tuomet dažniau vargina įvairios peršalimo ligos bei nepageidaujamos jų komplikacijos. Pavasariop suaktyvėja lėtinės ligos, pūslelinė (herpes), pūlinės infekcijos, blogiau gyja žaizdos.

Peršalimo virusai sutinkami beveik visur. Jie sukelia ligą tada, kai imuninė sistema yra tiek susilpnėjusi, jog šiems nesunku įveikti organizmo apsauginius barjerus.

Žmonės su nusilpusia imunine sistema dažnai jaučiasi išvargę ir nusikamavę, kadangi organizmas labai daug energijos atiduoda kovai su ligos sukėlėjais.

Kaip veikia imuninis mechanizmas? Imuninis atsakas - tai darni molekulių, ląstelių ir audinių reakcija į svetimas organizmui medžiagas bei infekcijos sukėlėjus. Fiziologinė imuninės sistemos funkcija - užkirsti kelią infekcijai bei sunaikinti jos padarinius.

Imuninei sistemai ypač svarbios kraujo ląstelės - limfocitai. Tai organizmo “sargybiniai”, atpažįstantys virusus, bakterijas ir gaminantys specifinius baltymus - antikūnus, kurie padeda sunaikinti ligų sukėlėjus.

O kaip galime padėti savo imuninei sistemai? Pirmiausia - valgyti sveiką maistą, kurio racione turėtų būti daug šviežių vaisių ir daržovių (organizmas turi būti aprūpinamas vitaminais).

Kitos veiksmingos priemonės: pakankamas miego kiekis (suaugusiems jo įprastai reikia 6-8 valandų per parą); daug judėti, geriausiai tinka toks sportas, kaip vaikščiojimas, keliavimas, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgiojimas; kūno grūdinimas, pvz, sauna ar kontrastiniu dušu.
Geriausias vaistas nuo visų ligų - grynas oras ir fizinis aktyvumas.

Net ir blogu oru sveika kasdien bent pusvalandį sparčiu žingsniu pasivaikščioti. Fizinis krūvis išjudina visą organizmą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti sąnarių, stuburo ligų.

Organizmą grūdina prausimasis rytais šaltu vandeniu, vaikščiojimas basomis. Nepatartina rengtis per šiltai. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vaikai nuo mažumės yra pratinami nedėvėti kepurių ir pirštinių.
Venkite perkaitimo, skersvėjų. Šaltu oru svarbu, kad būtų šilta kojoms.
Kokį maistą valgyti, kad imunitetas būtų stipresnis?

Imuninės sistemos veiklai svarbus vitaminas C, kurio gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose - kopūstuose, obuoliuose, apelsinuose, citrinose ir kt. Morkose gausu beta karotino, kuris taip pat reikalingas imunitetui palaikyti. Pasistenkite kasdien suvalgyti po skiltelę česnako ar svogūno.

Jūros gėrybėse, žuvies produktuose gausu omega-3 riebalų rūgščių ir kitų organizmui naudingų medžiagų.

Žmogui reikalingi ir gyvulinės kilmės baltymai (aminorūgštys), mikroelementai (selenas, cinkas), antioksidatoriai (vitaminai A, E). Paskutiniu metu mokslininkai daug diskutuoja apie mikroelemento cinko svarbą. Atlikti tyrimai su gyvūnais parodė, kad trūkstant mikroelementų – ypatingai cinko – imuninė sistema dirba ne taip efektyviai. Cinkas yra daugelio enzimų (fermentų), kurie naudojami greitai imuninių ląstelių gamybai, kofaktorius.

Kas nori pagelbėti savo imuninei sistemai, gali vartoti cinku turtingus šaltinius: kviečių daigus; avižinius dribsnius; pieno produktus; jūrinius augalus.

Vaistinėse galima įsigyti imunitetą stiprinančių preparatų su vitaminu C ir rutinu, vitaminais D, E, B, cinku, manganu, sėlenomis.
 
Įdomu tai, kad pieniška dieta imunitetą silpnina.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą