Senovės Egipto laikų Sfinksai yra mistinės būtybės, vaizduojančios gulintį liūtą su faraono ar kokio nors Dievo galva. Kai kurie sfinksai turi sparnus. Dauguma statulų, kurios vadinamos sfinksais, vaizduoja karalių arba faraoną kaip Saulės dievą. Liūto kūnas simbolizuoja jėgą, o faraono arba Dievo galva – išmintį.

Vieni lingvistai žodį sfinksas kildina iš graikų kalbos žodžio sphingo, kuris reiškia pasmaugti. Kiti mano, kad šis žodis kilęs iš egiptietiško spanch, reiškiančio  tas, kuris gauna gyvybę.

Gizos vietovėje yra trys didelės piramidės, pastatytos ketvirtosios  dinastijos Cheopso, Chefreno ir Mikerino faraonų. Šios dinastijos valdymo laikotarpiu Giza buvo karališkasis tuometinės sostinės Memfio nekropolis. Gizos piramidės sudaro dalį faraonų laidojimo komplekso. Prie jų dar buvo šventyklos, karališkosios šeimos bei žynių kapai. Kiekviena piramidė sujungta su atminimo šventykla.

Liūtų statulos dažnai saugo įėjimus į egiptiečių šventoves. Prie Chefreno piramidės yra Didysis Gizos Sfinksas. Jis yra garsiausias sfinksas pasaulyje. Amžius neaiškus, spėjama, kad jis pastatytas faraono Chefreno užsakymu maždaug apie 2550-2520 pr. m. e. ir yra svarbi sudėtinė faraonų laidojamojo komplekso dalis. Ant žiūrinčio į tekančią saulę sfinkso galvos rasti karališki ženklai, žymintys priklausomybę faraonams, todėl manoma, kad jo veidas yra faraono Chefreno atvaizdas.

Jeigu taip yra iš tiesų, tada mes matome seniausią milžinišką karališkąjį portretą. Gizos piramidės ir Sfinksas priklauso žymiausiems Egipto architektūros paminklams. Mažesnio dydžio sfinksų galima rasti Memfyje, Luxore, o Karnake puikuojasi ištisa sfinksų alėja.

Sfinksas pastatytas ne iš atskirų akmens blokų kaip piramidės, o išraižytas iš  vieno ištiso kalkakmenio.

Figūra yra apie 45 m ilgio, 4 m pločio ir apie 20 m aukščio. Priekinės letenos yra apie 15 m ilgio, galva – 10 m, o nosis – 1 m. Iš šiaurinės sfinkso profilio pusės galima gerai matyti kūno ir galvos proporcijas. Gali susidaryti įspūdis, kad galva yra mažoka pagal kūną.
 
Nors sfinkso galva keliose vietose smarkiai apdaužyta,  originalios tapybos pėdsakai vis dar matomi prie vienos ausies. Taigi dažų likučiai leidžia daryti išvadą, kad figūra anksčiau buvo nudažyta spalvotai.

Sfinkso paskirtis nėra žinoma. Greičiausiai jo misija buvo saugoti Gizos plokštikalnį ir piramidę. Yra teorijų, teigiančių, jog sfinksas pastatytas daug anksčiau už piramides, bet tai nėra įrodyta.

Šiandien žiūrint į Gizos sfinksą gali kilti klausimas, kodėl tokia keista nosis ir kas su ja atsitiko.  Tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra. Vieni mokslininkai sako, kad XV amžiuje arabai nudaužė sfinksui nosį tikriausiai todėl, kad islamas draudė dievų atvaizdus. Kitų teigimu, kad sfinksas neturi nosies, kalti turkų artilerijos būriai, kurie naudodavo sfinksą kaip taikinį bei kitoms artilerijos pratyboms.

Buvo ir dar viena Sfinkso nosies dingimo versija – esą ją nudaužė  Napoleono kariai, bet XVIII amžiaus piešiniai rodo, kad nosis buvo prarasta gerokai anksčiau, nei ten atvyko Napoleonas.

Sfinksą dažnai užpustydavo smėlis. Tarp sfinkso letenų yra sapnų stela, kurioje pasakojama apie Tutmozį IV, XVIII dinastijos atstovą. Vieną kartą esą jis užmigo prie  iki kaklo smėliu užnešto sfinkso. Tutmoziui prisisapnavo, kad sfinksas kreipėsi į jį ir pažadėjo, kad jeigu jis išlaisvins sfinksą nuo smėlio, Tutmozis galės tapti Egipto karaliumi.

Labiau tikėtina, kad pasakojimas apie sapną buvo sukurtas politiniais sumetimais. Senovinė propagandinė istorija padėjo įtvirtinti karaliaus teisėtumą, o ši istorija įrodė karaliaus titulo reikalingumą, įtvirtino ir garantavo faraono galią, kaip esą nusprendę dievai arba šiuo atveju – pats sfinksas.

Sfinksą ir kai kurias šventyklas Egipte vėlesniais amžiais taip pat ne kartą dėl dykumos paviršiaus kitimo buvo užpustęs smėlis. Visiškai pasislėpęs smėlyje sfinksas išbuvo tūkstančius metų, t. y. nuo Viduramžių iki XIX amžiaus pradžios. Tada pradėtas atkasinėti.

Sfinksas galutinai atkastas 1920 m. Kadangi tam tikri akmens sluoksniai yra minkštesni už kitus, todėl erozija gan smarkiai pažeidė skulptūros originalias smulkmenas. Kai kas buvo sugadinta neatsargiai atkasant sfinksą. Išlaisvintas iš smėlio gniaužtų sfinksas sutvirtintas cementu.

1980m. porai akmenų nukritus nuo užpakalinės letenos, buvo pridėta daugiau cemento ir akmenų, kas praplatino liūto kūną.

Galima sakyti, kad dabartiniam Sfinksui atlikta „plastinė operacija“, nes paskutiniaisiais dešimtmečiais sfinksui atlikti dideli restauravimo darbai. Juos atliko išimtinai egiptiečių meistrai, kurie juvelyriškai tiksliai sudėjo naujas akmens plytas. Užpakalinės dešinės letenos viršus buvo tyčia paliktas neužbaigtas, kad visi pamatytų skirtumą tarp originalaus akmens ir restauruotojo. Kairioji, arba šiaurinė sfinkso pusė buvo restauruota paskiausiai.

Nepaisant to, Sfinksas dabar yra ne pačios geriausios  būklės. Anot tyrinėtojų, Sfinksas serga vėžiu, kuris jį ėda iš vidaus, bet mes jį pagydysim.

Sfinksas ne tik restauruojamas, bet ir vis dar tyrinėjamas. Pirminis radiolokacinis zondavimas atrado anomalinės kilmės tuštumas po Sfinksu, panašu, kad jos susietos vienu siauru tuneliu. Japonai, tyrinėję Cheopso piramidę, nustatė, kad po sfinksu yra metalo plokštė, dengianti įėjimą į požemį. Pagal zondavimus ir pasitelkus šiuolaikinę techniką padaryti brėžiniai kaip turėtų atrodyti šventykla po Sfinksu.

Gizos sfinksas nėra vienintelis pasaulyje ir ... visatoje. 1976m. Nufotografuotoje Marso planetos  Acidalijos lygumoje užfiksupota žmogaus galvos figūra, kuri vėliau pavadinta „marsietiškuoju sfinksu“. Kosminis zondas ieškojo vietos nutūpti, todėl fotografijos gan detalios. Akmens, kuriame matomi žmogaus veido konkūrai, plotis maždaug 1,5 km, o ilgis 2 km, virš lygumos iškilęs  apie pusę kilometro.

O netoli jo, maždaug devynių kilometrų atstumu į vakarus stūksojo keturbriaunės piramidės, kurių aukštis siekia net kilometrą!

Dauguma mokslininkų abejoja, jog tai galėtų būti protingų būtybių veiklos rezultatas. Tai gali būti tiesiog šviesos ir šešėlių žaismas. Tačiau Marse piramidžių ir sfinkso išsidėstymas panašus į piramidžių ir Sfinkso padėtį Egipte, tarsi Marsiečiai būtų į Žemę atskridę ir padarę čia savojo pasaulio dalelės kopiją arba faraonai nežinomu būdu ten nukeliavę.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą