Praėjusią savaitę Kauno zoologijos sode įvyko sukrečianti nelaimė - avijautis mirtinai sužeidė jo voljerą tvarkiusį zoologijs sodo darbuotoją. Šis įvykis eilinį kartą išprovokavo diskusijų bangą - ar zoosodai yra tinkama šiuolaikinio žmogaus pramoga. Galbūt šias įstaigas reikėtų uždaryti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje?

Ką mes žinome apie zoologijos sodus? Ar jų gyvavimo tikslas yra vien tik suteikti galimybę pasivaikščioti saugiu atstumu nuo gyvūnų ir taip jaustis gamtos mylėtoju?

Nuo senų senovės žmonės laikė gyvūnus. Pradžioje dėl maisto, vėliau - ir pramogoms. Tokių žvėrynų turėjo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Tik XVII amžiuje atsirado visiems atviri zoologijos sodai. Seniausias veikiantis zoologijos sodas yra Vienoje, jis įkurtas 1752 metais.

Kauno zoologijos sodas

Tai nedidelis, daugiau kaip 15 ha plotą užimantis parkas, esantis miesto centre. Pagrindinis Kauno zoologijos sodo įkūrimo iniciatorius buvo žymus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. 1938 metų liepos 1 dieną įvyko oficialus zoologijos sodo atidarymas, ekspozicijoje tuo metu buvo apie 40 įvairių gyvūnų, dauguma jų priklausė prof. T. Ivanauskui ar juos padovanojo kiti zoologijos sodai. Per metus eksponatų skaičius išaugo iki pusantro šimto, buvo atvežti du zebrai, stumbras, kupranugaris, asilas, du Australijos šunys dingo, dygliatriušis, du kapucinai, gulbės, fazanai,  papūgos.

Antrojo pasaulinio karo metu zoologijos sodas nenutraukė savo veiklos. Po karo jame gyveno 42 žvėreliai.

Sovietmečiu Kauno zoologijos sodas garsėjo tuo, kad čia buvo sėkmingai veisiamos retos ir nykstančios gyvūnų rūšys. 1962 metais čia gimęs snieginis leopardas buvo pirmasis jauniklis Tarybų Sąjungoje. Sėkmingai veisėsi Amūro ir Bengalijos tigrai, gepardai, leopardai, begemotai ir daugelis kitų gyvūnų.
Zoologijos sodas dabar – miško parkas su šimtamečiais ąžuolais, liepomis ir kita augmenija. Šiuo metu Kauno zoologijos sode gyvena per 250 rūšių ir porūšių gyvūnai, iš viso apie 2500. Čia dirba apie 130 darbuotojų. Pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių jis galėtų būti prilygintas vidutiniam Europos zoologijos sodui.

Vienu metu Kauno zoologijos sodas negaudavo pakankamai lėšų ir jam grėsė uždarymas, bet pastaraisiais metais padėtis pasitaisė. Nuo 1992 metų zoologijos sodas priklauso Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijai.

Saugo rūšis

Zoologijos sodai prisideda prie išnykimui pasmerktų rūšių išsaugojimo. Tam yra įkurta EEP - programa (Europos retų rūšių išsaugojimo programa).
Štai Kauno zoologijos sode plėšriųjų žinduolių skyriuje yra virš 10 rūšių retų gyvūnų. Tai irbiai, raudonieji vilkai, fenekai, karčiuotieji vilkai, miškinis šuo, Amūro tigras, persiškas ir kiniškas leopardai, karčiuotieji pavianai, tamarinos, ūdros, baltasis lokys, ilgasnukiai ruoniai ir kiti.

Vedamos retųjų gyvūnų kilmės knygos, veisimo programoms vadovauja kuratorius, kuris reguliariai atlieka rūšies veislinės bandos analizę, duoda patarimus, sudaro ir parenka poras.
 
Kita nuomonė

Zoologijos sodų steigėjai teigia, kad gyvūnų elgesys nelaisvėje yra analogiškas kaip laisvėje, dažniausiai jis kinta ir priklauso nuo aplinkos – mažų narvų, vietos pasislėpimui ar atsitraukimui. Todėl labai svarbu zoologijos sodų augintiniams sudaryti sąlygas, kuo artimesnes natūralioms, ir kaip galima didesnį plotą skirti jų narvo įruošimui.

Gyvūnų teisių saugotojai turi visai kitą nuomonę, nei zoologijos sodų puoselėtojai.

Anot gyvūnų teisių žinovų, zoologijos sodai yra dar vienas žmogaus kišimosi į natūralų gyvūno gyvenimą pavyzdys. Jų būna įvairių: vieni dideli, primenantys parkus, kiti maži, su daugybe ankštų narvų, vienuose sąlygos pakenčiamos, kituose – apgailėtinos. Tačiau esmė lieka ta pati – gyvūnai čia laikomi žiūrovų pramogai ir daugybė jų teisių yra pažeidžiama. Paukščiams įvairiais būdais žalojami sparnai, kad jie neišskristų, vandens gyvūnams dažnai tenka tenkintis nenatūraliu vandeniu, bendruomeniniai gyvūnai auginami po vieną arba poromis, plėšrūnai netenka galimybės medžioti ir daug judėti.

Tokie laisvės suvaržymai sukelia rimtus psichinius sutrikimus. Jei būtumėte psichoterapeutas, iškart pastebėtumėte tokius simptomus kaip liguistas lingavimas, galvos sukiojimas, vaikščiojimais ratais.

Gyvūnų teisių saugotojai įsitikinę, kad teiginiai, jog zoologijos sodas yra puiki vieta pažinti gamtą ir lavintis vaikams, tėra dar vienas komercinis triukas. Retas lankytojas skaito gyvūnų aprašymus prie narvų ar akvariumų ir palieka zoologijos sodą sužinojęs kažką naudingo ar svarbaus. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę bet kuriam žmogui gauti daug įdomios informacijos apie vieną ar kitą gyvūnų rūšį.

Dar vienas melas, kaip teigia zoologijos sodų priešininkai, yra tai, kad sodai rūpinasi nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimu. Dažniausiai čia rasite pačius populiariausius gyvūnus. Komerciniu atžvilgiu būtų pragaištinga demonstruoti retas ir visuomenei neįdomias gyvūnų rūšis.
 
Puikų nenormalaus zoologijos sodo pavyzdį galite rasti čia pat Lietuvoje. Kauno zoologijos sodo gyventojai gali kelti tik gailestį sveiko proto žmogui. Kai kurių specialistų nuomone, jis neatitinka Europos standartų.

Eksperimentas

Australijos Adelaidės miesto zoologijos sodas siūlo savo lankytojams ypatingą atrakciją: buvusiame orangutango narve apgyvendinti žmonės, kurių elgesį ir gestus jie gali stebėti ir vertinti. Iš „žmonių zoologijos sodo“ tikimasi naujų duomenų apie žmogbeždžionių elgesį nelaisvėje. Eksperimentui yra pasirinktos šešios moterys ir šeši vyrai. Jie keičiasi narve kas savaitę. Ypatingą vaidmenį eksperimente vaidina gyvūnų psichologė, taip pat priklausanti eksperimento dalyviams. Ji įsitikinusi, kad eksperimentas leis tiksliai įsivaizduoti, kokį poveikį turi kvapai ir garsai ir kaip atrodo kasdien būti stebimam tūkstančių žmonių.

Sodų įvairovė

Berlyno zoologijos sodas - vienas didžiausių pasaulyje. 1844 metais jis atidarytas Alexander von Humboldt bei Afrikos tyrinėtojo Lichtenstein, kuris ir buvo pirmasis sodo direktorius, iniciatyva. Šiuo metu zoologijos sodas turi apie 19000 gyvūnų (1400 rūšių).

Tailande veikia zoologijos sodas, kur gyvūnai tėra pririšti už grandinės arba visai palaidi. Su jais galima nusifotografuoti - sėdint ant mažo drambliuko, glostant tigrą ar leopardą, pasisodinus ant peties didžiulę papūgą ar smauglį, bučiuojantis su gorila, maitinant iš buteliuko pienu mažą tigriuką.
Londono zoologijos sodas yra pačioje miesto širdyje. Sodas buvo įkurtas 1828 metais. Tuomet jis globojo egzotiškų gyvūnų kolekciją, kuriuos stebėjo ir tyrė tik mokslininkai. 1847 metais sodas atidarė duris visiems norintiems ir nuo tada sodas tapo vienu iš  populiariausių zoologijos sodų pasaulyje. Šis zoologijos sodas pirmasis pasaulyje prižiūrėjo roplių būrį (1849 m.), čia įrengtas pirmasis pasaulyje žuvų akvariumas (1853 m.) ir dar daug kitų naujovių.

Šiuo metu zoologijos sodas prižiūri 650 gyvūnų rūšis, iš kurių 122 yra įrašyta į Raudonąją knygą. Zoologijos sode yra dešimt pastatų, kurių architektūra įdomi ir unikali.

Išnaudoja viską

Vienas JAV zoologijos sodas kuria projektą, kaip iš mėšlo pasigaminti energijos. Tai leistų suvartoti mažiau elektros, už kurią per metus tenka pakloti po 400 tūkst. JAV dolerių. Daugiausia potencialių energijos išteklių duoda Himalajų ožiai, Toroldo elniai, snieginiai avinai. Tačiau neaplenkiami šia prasme yra Azijos drambliai, kasdien tiekiantys po 450 kilogramų mėšlo.
Iki šiol zoologijos sodo gyventojų mėšlas būdavo išvežamas ūkininkams gaminti kompostui, bet dabar svarstoma, ar jis negalėtų tikti ir kitiems tikslams. Štai elektros energijai gauti iš srutų technologijos jau sukurtos, galima jas pritaikyti ir mėšlui. Mėšlas būtų paverčiamas į metaną ar vandenilį, o šį galima naudoti kuro elementams, mikroturbinoms ar vidaus degimo varikliams.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą