Apklausos “Kokia turėtų būti valstybės politika emigracijos procesų atžvilgiu“ metu, į klausimą „Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad Jūs (Jūsų artimieji, pažįstami) grįžtumėte į tėvynę?“ net 72 procentai respondentų atsakė taip: „Grįšiu, kai Lietuvoje bus palankesnės gyvenimo sąlygos eiliniam žmogui“.

Tuo tarpu Lietuvoje vis dar kuriamos strategijos, komisijos, departamentai ir bandoma nuspręsti, už kurios virvelės timptelėjus emigrantai grįš užpildyti ištuštėjusios darbo rinkos.

Emigracijos iš Lietuvos istoriją ir jos potvynius bei atoslūgius puikiai nusako įprastu Jungtinėse Amerikos Valstijose tapęs emigrantų skirstymas į „bangas“. Kiek jų dar bus, tų bangų? Ar ilgai iš į Europos valstybes ir Amerikos žemyną plūs lietuvių emigrantų srautas?

Kaip žinia, pirmoji ir trečioji emigrantų bangos – tai ekonominiai emigrantai. Apie tarp jų įsiterpusius vadinamuosius „dypukus“ (DP – displaced persons) šiandien nekalbėsime, kadangi mūsų tikslas pažvelgti į tai, koks požiūris Lietuvoje vyrauja būtent į ekonominius emigrantus. 

Tie, kas emigraciją pasirinko kaip vienintelį įmanomą išsigelbėjimą nuo Antrojo Pasaulinio karo ir po jo sekusių Sovietų valdžios represijų, pradžioje tiesiog darė viską, kas įmanoma, kad išliktų gyvi. O vėliau stengėsi įsitvirtinti svetimoje mažai pažįstamoje šalyje, gyveno neretai idealizuodami tą Lietuvą, kurią buvo priversti palikti taip netikėtai.

Tačiau situacija su ekonominiais emigrantais yra šiek tiek kitokia. Jų iš Lietuvos neišvarė jokia priešo kariuomenė ir sprendimą palikti gimtinę jie priėmė ne vengdami susidorojimo, bet turėdami kitų sumetimų. Ne be lietuvių ir Dainuojančios revoliucijos pagalbos griuvus Sovietų Sąjungai ir atsivėrus sienoms, Lietuvoje prasidėjo ekonominių veiksnių ir situacijos darbo rinkoje paskatinta migracija – iš šalies ėmė išvykti tie, kieno netenkino darbas „laukinio kapitalizmo“ sąlygomis už menką atlyginimą.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš Lietuvos iš viso emigravo apie 404 tūkst. žmonių ir ji užima pirmaujančias pozicija ES pagal emigrantų skaičių 1000-iui gyventojų. Dėl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus gyventojų: 2005 m. oficialiai emigravę 20–29 metų amžiaus gyventojai sudarė 37 proc., 30–59 metų amžiaus – 39 proc. Stebima ir priešinga tendencija - 2005 m. lyginant su 2004 m., grįžusių Lietuvos piliečių padaugėjo 38 proc.

Ilgą laiką Lietuva arogantiškai ignoravo „lagaminų revoliuciją“ ir šalyje patyliukais formavosi nuomonė, kad išvyksta tik nevykėliai, bemoksliai, tinginiai, nesugebantys „švogerių“ krašte padaryti įspūdingos karjeros ir geriau pasirenkantys juodadarbio dalią. Įvairių paniekinančių replikų emigrantų adresu galima būdavo išgirsti tiek iš verslininkų, kurių įmonėse už minimalią kelių šimtų litų algą plušėjo tikrieji juodadarbiai, tiek iš politikų, kurių trumparegiškumas žiūrint iš dabarties taško tiesiog stebina, lūpų. Kaip nebūtų keista, tam tikros arogantiškos nuotaikos sklandė visoje Lietuvos visuomenėje. Tačiau laikai keičiasi ir iš Nepriklausomybę atgavusios šalies išvykę žmonės pamažu tampa svarbūs gimtinei.

Nors emigracija kelia grėsmė Lietuvos valstybei, ją sustabdyti bus sunku

Ekonominiai migrantai neabejotinai prisideda prie valstybės, į kurią išvyksta, ekonomikos augimo, tuo tarpu Lietuva, prarandanti darbo jėgą, patiria daugiau nuostolių, nei gauna naudos, todėl yra priversta imtis priemonių siekdama susigrąžinti „prarastuosius“.

Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro darbuotojas Karolis Žibas savo publikacijoje „Emigracija ir jos valdymas“ (bernardinai.lt 2006-11-30) teigia, jog laikas pripažinti, kad dabartiniai Lietuvos emigracijos mastai yra grėsmingi Lietuvos valstybei. Didelės ir ekonomiškai stiprios Vakarų valstybės emigracijos nuostolius kompensuoja imigrantais iš Rytų Europos. Lietuva, deja, kol kas emigracijos kompensuoti negali niekuo.
Aštriai pasijutus darbuotojų stygiui ir tuštėjant klasėms mokyklose, o mokytojams vis garsiau prabylant apie problemas, kylančias su išvykusių uždarbiauti ar įsikurti užsienyje tėvų paliktais vaikais, pagaliau susizgribta rūpintis emigrantų grąžinimo į Lietuvą programa, arba bent jau imamasi veiksmų, kad išvykusieji nesijaustų pamiršti tėvynėje.

Tačiau, kaip ne kartą buvo teigta, ne visada sudarius geresnes sąlygas savoje šalyje galima tikėtis susigrąžinti išvykusiuosius. Svarbu ir psichologinis veiksnys, kuris yra lygiagretus ekonominiam. Dalis išvykusiųjų jaučia savotišką nusivylimą Lietuva; kiti – nelygybės, atstūmimo jausmą; treti – bijo mokesčių ar prastos socialinės/sveikatos apsaugos; kiti – neranda savirealizacijos galimybių. Pastarasis veiksnys yra labai svarbus, kadangi asmuo, išvykęs dėl finansinių priežasčių, tikėtina, gali grįžti, tačiau žmogus, nematantis sau vietos po Lietuvos saule, gali apsispręsti apskritai nebegrįžti. Jei ir toliau Lietuvoje situacija nesikeis, o politinis elitas nekeis požiūrio į buvimą valdžioje, tikėtis pristabdyti emigraciją ar susigrąžinti emigravusiuosius būtų naivu.

Lietuvius užsienyje sulaiko įvairiausios priežastys

Llgą laiką Lietuva nevykdė jokios emigraciją stabdančios arba Lietuvos įvaizdį išvykusiųjų akyse gerinančios politikos.

K Žibas savo straipsnyje įvardija keletą priežasčių, kurios jo manymu, sulaiko emigrantus užsienyje ir dėl ko nepaisant visų Lietuvos pastangų, jeigu tokios, žinoma, bus dedamos, susigrąžinti bent dalį išvykusiųjų gali būti ne taip lengva, kaip norėtųsi.

Pirmiausia, kaip teigia straipsnio autorius, žmogaus taip paprastai „neišprašysi“ iš svečios šalies, ypač jeigu jis, siekdamas susikurti gerovę, paskyrė tam ne vienus metus. Antra, Lietuvoje jam reikės pradėti viską nuo pradžių, atsižvelgiant į tai, jog čia reikalaujama specifinės darbo patirties, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad lietuviai užsienyje pasižymi darbštumu, tikėtina, jog svečioje šalyje jiems įsidarbinti gali būti sudaromos geresnės sąlygos.

Ketvirta, dalis emigravusiųjų išvyko genami „rožinės svajonės“, todėl, nepaisant jų turimo statuso svečioje šalyje, jie vis tiek mano, kad Lietuvoje yra blogiau, kadangi savo šalį paliko ne iš gero gyvenimo. Penkta, daugumą emigrantų sulaiko geros socialinės garantijos, būsto ar automobilio kreditai. Ir tai tik dalis priežasčių, dėl kurių emigrantų susigrąžinimas bus labai sudėtingas procesas.

Lietuva turi tikslą išlaikyti išvykusiųjų dėmesį

Ir vis dėlto, pasirodo pirmieji ženklai, įrodantys, kad Lietuva pradeda eiti emigrantų mobilizavimo, o ne supriešinimo, keliu.

Štai, pabūgę išsilavinusių žmonių emigracijos iš Lietuvos, Užsienio lietuvių rėmimo centras pademonstravo iniciatyvą rengti projektą, kuris padėtų siekti iš dalies sumažinti emigracijos iš Lietuvos padarinius, bei parengti Protų susigrąžinimo programą. Žinoma, čia dar laukia didelis darbas, nes naivu tikėtis, kad savo pripažinti savo srities specialistai vien iš patriotinių paskatų grįš dirbti į Tėvynę, jeigu čia jiems nebus mokamas analogiškas atlyginimas ir sudarytos tokios pat darbo sąlygos kaip ir Vakarų valstybėse.
 
Taip pat be galo svarbus žingsnis išvykusių lietuvių dėmesio pritraukimui prie Lietuvos būtų kuo greičiau patvirtinta elektroninio balsavimo sistema, kuri pagaliau sudarytų sąlygas emigrantams reikšti savo nuomonę apie šalies politinius procesus ir skatintų juos domėtis, tuo, kas vyksta Lietuvoje, žinant, kad turės realią galimybę prisidėti prie pokyčių.
 
Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas susitikime su Airijos – šalies kuri pati yra išgyvenusi ne vieną emigracijos bangą – ambasadoriumi Donalas Denhamas, domėjosi, kokių priemonių imtis, grąžinant emigrantus į Lietuvą. Ambasadorius siūlė pirmiausia skleisti informaciją apie šalies ekonomikos augimą bei gerai veikiančias sveikatos ir švietimo sistemas.

“Manau, kad emigracija nėra tik blogas reiškinys. Juk didžioji Lietuvos emigrantų dalis anksčiau ar vėliau grįš namo, o užsienyje įgytos jų žinios ir patirtis galės būti sėkmingai investuoti į Lietuvos rinką.
Be to, emigrantai turi žinoti, kad Lietuvos ekonomika auga, kad gyvenimo kokybė čia gerėja, jie turi būti kviečiami grįžti namo”, - teigė D.Denhamas. 
Be to, iš šalies valdžios pusės girdisi raginimų keisti viešosios kalbos apie emigrantus toną. Matyt, turima omenyje tai, kad jeigu ir toliau emigrantai Tėvynėje bus laikomi tik šiokius tokius pinigus namo siunčiančiais ir stomatologo bei kirpėjo paslaugų užsienyje neįperkančiais juodadarbiais, vargu ar galima tikėtis jų noro kada nors visam laikui grįžti į Lietuvą.

Maži, tačiau svarbūs Valstybės žingsniai

Jau šių metų pradžioje, kaip informuoja Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID), iš esmės apsvarstyti Ekonominės migracijos valdymo strategija ir priemonių planas, kurie dar bus šiek tiek koreguojami. Juose numatoma, kad reguliuojant migracijos procesus, bus siekiama vykdyti nuolatinį ekonominės migracijos procesų ir darbo rinkos tyrimą, atlikti analizę ir prognozę bei kartu su socialiniais partneriais rengti ir įgyvendinti priemones ekonominės migracijos procesų valdymui ir darbo rinkos pusiausvyros palaikymui. Įvairios priemonės turėtų didinti gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą, darbo rinkos lankstumą, gerinti saugumo ir darbo sąlygas.
 
Ypatingai svarbu tai, kad numatoma rengti ir įgyvendinti priemones dėl užsienio lietuvių padėties gerinimo.

Realizuojant parengtus planus, bus siekiama teikti informaciją ir konsultacijas apie įsidarbinimo, mokymosi verslo įkūrimo galimybes Lietuvoje, o taip pat apie realias įsidarbinimo galimybes užsienio šalyse, gyvenimo ir darbo sąlygas emigracijoje.

Viena vertus, tai tik būsimi žingsniai ir priemonės, kurios gali pasitesinti, o gali ir nepasiteisinti. Tačiau prabildama apie problemas, su kuriomis susiduria dėl emigracijos ir išdrįsusi ištarti, kad išvykusieji iš šalies jai tebėra reikalingi, Lietuva pirmą kartą po trečiosios emigracijos bangos pradžios žengė žingsnį savo piliečių konsolidacijos, o ne supriešinimo keliu.

Komentarai (1)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

...
parašė vakaru pakrante, February 12, 2008

jo, geras straipsnis - savikritiskas, valstybes politikos emigracijos proceso atzvilgiu. Mano nuomone - paveluotas. Beabejo Lietuvoje situacija geres, bet ar tai bus priezastis grizti atgal, kai jau esi susikures visa gerbuvi savo dabartinej saly, kuria drasiai gali vadinti TEVYNE

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą