Opera (beje, lotyniškai šio žanro pavadinimas skamba taip pat) - sceninis muzikinis veikalas, kai dainuojama ir vaidinama orkestrui pritariant. Draminė kalba dažnai dainuojama rečitatyvu.

Opera buvo siekiama žiūrovams suteikti vokalinę, instrumentalinę ir lyrinę pramogą.
 
Operos pradžią galima laikyti renesanso laikotarpiu. Žmonės pradėjo vaduotis iš viduramžiškos mąstysenos, kurioje beatodairiškai buvo siekiama dieviškojo gėrio. Tuomet prabudo nauji siekiai. Visur imta kalbėti apie graikų kultūrą, nuostabius graikų kūrinius. Senąsias Aischilo, Euripido, Sofoklio dramas norėta  pateikti naujoviškai.

Atsirado Italijoje

Operos idėja atsirado Florencijoje, kurioje veikė Kameratos susivienijimas. Tai XVI a. paskutiniame ketvirtyje veikęs poetų, dailininkų ir muzikantų aristokratų būrelis, kuris domėjosi senovės graikų kultūra ir siekė atkurti naujoviškai graikiškąsias dramas. Pirmoji „Drama per muziką” grafo Jakopo Karsio namuose buvo pastatyta ir suvaidinta buvo 1597 m. kompozitoriaus Jacopo Peri ir dramaturgo Ottavio Rinuccini “Dafnė”, tačiau šios operos rankraščiai neišliko. Pirmas meno pasaulį pasiekęs operos pavyzdys – tų pačių autorių 1600 m. sukurta “Euridikė”. Ji atlikta per Prancūzijos karaliaus Henriko IV ir Marijos de Mediči vestuves Florencijoje, garsiuose Palazzo Pitti rūmuose.

Vis dėlto pirmuoju šio žanro šedevru laikoma kompozitoriaus Claudio Monteverdi opera “Orfėjas”, parašyta 1607 m.

Visos šios operos byloja apie XVI–XVII a. sandūroje tarp italų aristokratų populiarius mėginimus gaivinti senovės graikų teatro tradicijas. Tad pirmųjų operų siužetai buvo rašomi graikų mitologijos motyvais, taip atiduodant duoklę madingai antikos garbinimo tradicijai. Tik XVIII a. juos išstūmė laisvesnių siužetų komiškos operos (Giovannio Battistos Pergolesio “Tarnaitė ponia” ir Wolfgango Amadeus Mozarto “Figaro vedybos”).

Pirmieji žanro pavyzdžiai apskritai nebuvo vadinami operomis – šis terminas įsitvirtino vėliau. Kūriniai vadinti „Dramma per musica“, „Dramma musicale“, „Favola in musica“ ir pan.

Operos pradžia Lietuvoje

Į Lietuvą operos žanras vėlavo visai nedaug: 1636 m. rugsėjo 4-ąją šalia Vilniaus katedros buvusiuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose jau skambėjo opera “Elenos pagrobimas”.

Anuomet Vladislovas Vaza, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos sūnus, meile operai užsikrėtė 1624-1625 m. viešėdamas Italijoje. Pirmoji opera “Galatėja”  Varšuvos rūmuose jo pageidavimu buvo pastatyta 1628 m. 1632 m. po tėvo mirties sostą perėmus Vladislovui, čia pastatytos operos “Judita” ir “Dafnė” (abi 1635 m.).
1636 m. pirmoji opera sceną išvydo ir valdovų rezidencijoje Vilniuje.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad itališka komedija “Elenos pagrobimas” pasižymėjo puikia scenografija. “Visuotinį pasigėrėjimą sukėlė mašinos ir scenos reginio kaita, ypač parkas su daugybe fontanų priešingoje pusėje, iš kurių tryško vanduo, taip pat rūmai su šešiais gerai nupieštais, marmuro spalva nudažytais kambariais”, – laiške į Romą rašė Mario Filonardi.
Po “Elenos pagrobimo” Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose įvyko dar dviejų operų premjeros: “Andromedos” (1644 m.) ir “Apviltosios Kirkės” (1648 m.). Pastaroji specialiai sukurta Vladislovo Vazos antrosios žmonos Marijos Liudvikos atvykimo į Vilnių proga. Tačiau tų pačių metų gegužės 20 d. operas mėgęs valdovas mirė Merkinėje.

„Birutė“

Taip maždaug šimtmečiui nutrūko operos žanro istorija Lietuvoje. Pirmųjų operų muzika neišliko – tik jų literatūriniai tekstai, spausdinti Vilniaus universiteto spaustuvėje. Netrukus per karą su Rusija (1655–1661 m.) negrįžtamai nuniokoti ir Valdovų rūmai.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių tautai atkutus, pradėta rūpintis lietuviškos muzikinės kultūros, o taip pat ir lietuviškos operos meno ugdymu. Tuo metu Lietuvoje gimė vadinamasis klojimų teatras, kurio programą dažniausiai sudarydavo chorų dainos ir vieno kurio scenos veikalo vaidinimas. XIX a. pabaigoje tie vakarai dar būdavo slapti, o į viešumą išėjo tik nuo 1904 m., atgavus spaudą.

Klojiminio teatro laikotarpyje ypač daug reikšmingų darbų atliko kompozitorius Stasys Šimkus, organizuodamas chorus, rengdamas lietuviškus vakarus ir kiek galėdamas skatino muzikinės kultūros ugdymą beveik visoje šalyje.

Lietuvių tautinės operos pradininkas yra kompozitorius Mikas Petrauskas (1873-1937). Jo opera-melodrama ”Birutė” mėgėjų pastangomis buvo pastatyta Vilniuje 1906 m. lapkričio 6 d. “Birutės” libretą parašė Žemkalnis. Birutės jaunesniojo brolio vaidmenyje pasirodė Kipras Petrauskas.

Lietuvių opera

Lietuvių muzikos istorijoje esama nemažai niekada nestatytų veikalų. Tarp pačių ryškiausių teatruose nerealizuotų pastarojo keturiasdešimtmečio pavyzdžių – Juliaus Juzeliūno opera „Žaidimas“ (1968 m.) pagal Friedricho Dürrenmatto pjesę ir Felikso Bajoro opera „Dievo avinėlis“ (1982 m.) pagal Rimanto Šavelio libretą.

XX a. paskutinio ketvirčio operiniai veikalai gerokai paįvairina lig tol gana kuklią ir vienpusę  lietuvių operos panoramą. 1980 m. Eduardas Balsys pastatė ekspresyvią operą „Kelionė į Tilžę“, kurioje jis kiek konservatyvesnis nei garsiausiuose savo kūriniuose „Dramatinėse freskose“ (1965 m.) ir oratorijoje „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969 m.). Bronius Kutavičius 1981 m. sukūrė operą-poemą „Strazdas žalias paukštis“ pagal Sigito Gedos poemą, kurią galima laikyti naujo eksperimentinio žanro lietuvių muzikoje pradžia: kompozitorius ne tik atranda originalią apeiginio teatro formą, bet ir parašo pirmą stambų multimedijinį kūrinį Lietuvoje.

JAV lietuviai

Operos teatro mene gana stipriai nuo seno reiškėsi ir lietuviai išeiviai JAV. I Pasaulinio karo metu čia viešėjęs S. Šimkus koncertinėje formoje pastatė ištraukas iš savo pirmo operos bandymo, M. Petrauskas Amerikoje rašė ir statė operetes. Žymiausias operos teatro įvykis buvo M. Petrausko Eglės pastatymas Bostone 1924 m. JAV lietuvaitės Polina Stoska (Apolonija Stoškutė) ir Anna Kaskas (Ona Katkauskaitė) bei Algirdas Brazis buvo patekę į garsų JAV Metropolitan operos teatrą Niujorke.

Šventė Lietuvoje

Pernai vasario 16-18 d. įvairių Europos šalių operos teatrai šventė šio meno 400 metų sukaktį. Šia proga šeštadienį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras visą dieną tapo atviru lankytojams.

Smalsuoliams  surengtos nemokamos ekskursijos po žiūrovams nematomus scenos užkulisius, susitikimai su garsiais teatro solistais, o specialioje fotoateljė buvo galima nusifotografuoti pasipuošus įvairių operos personažų kostiumais ir profesionaliu grimu. Sostinės autobusuose ir troleibusuose tą dieną keleivius džiugino skambančios operų arijos.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą