Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų specialistai prieš kurį laiką pasauliui pristatė jų sukurtą lėktuvo SAX-40 projektą. Šis lėktuvas ypatingas tuo, kad jo eksploatacija ne leis gerokai sumažinti civilinės aviacijos neigiamą poveikį aplinkai, tačiau ir skraidys praktiškai nekeldamas jokio triukšmo.

Be to, laineris, kurio idėją sugalvojo Kembridžo universiteto ir Massatchusets’o technologijos instituto mokslininkai, nuo šių dienų oro transporto priemonių radikaliai skiriasi savo forma.

Oficialus koncepcijos, kuria paremtas šis modelis, pavadinimas - Blended Wing Body. Naujas modelis savo uodegos forma, o tiksliau – tuo, kad jos nėra, iš dalies primena šikšnosparnį.

Tačiau svarbiausia, kad SAX-40 degalų sunaudojimas yra 35 procentais efektyvesnis, negu bet kurio iki šiol žinomo oro lainerio.
Neatrodo, jog aviacinis kuras ruoštųsi smarkiai atpigti. Ekonomiškumas – vienas iš svarbiausių kiekvienos oro linijų bendrovės buhalterijos šūkių. 
Tiesa, visa tai dar negarantuoja to, jog lėktuvas, kurio modelis šiuo metu išstatytas apžiūrai Karališkojoje aeronautikos draugijoje Londone, kada nors iš viso bus pastatytas.

Nuo pirmojo „Boeing-707” skrydžio 1975 metais, kuris reiškė naują reaktyvinės aeronautikos erą komercinėje aviacijoje, lėktuvų išorė ne ką tepasikeitė. Jie ir šiandien susideda iš cigaro formos fiuzeliažo ir dviejų sparnų, prie kurių prikabinti varikliai.
 
Šiam konservatyviam požiūriui yra labai paprastas paaiškinimas – ekonomika. Vienoda fiuzeliažo forma leidžia didelių ir mažesnių lėktuvų statytojams kurti ištisas serijas modelių, kurių sudedamosios dalys idealiai tinka keletui gaminių. O sprendimas montuoti variklius ant sparnų, palengvina techninę priežiūrą, aptarnavimą ir jų modifikaciją, kuri dažniausiai atliekama, kai lėktuvas ištarnauja pusę jam paskirto 30-ies metų laikotarpio.

Šiaip, lėktuvų gamintojai per pastaruosius 50 metų padarė aibę pakeitimų, pavyzdžiui, jau senokai lėktuvų varikliai yra pakeisti ekonomiškesniais ir lengvesniais, o patiems lėktuvams naudojamos vis lengvesnės medžiagos. Ir vis dėlto, pasak Kembridžo profesorės Ann Donovan, kuri vadovauja Britanijos mokslininkams bendrame begarsio lėktuvo kūrimo projekte, radikaliai pakeisti aviacinio dizaino pagrindus gali būti itin sunku. Tačiau ji čia pat pabrėžia, jog priežasčių dėl kurių reikėtų imtis esminių permainų, vis daugėja - „tik keisdami lėktuvo koncepciją galime tikėtis rasti ekonomiškiausią sprendimą”.

Tačiau lėktuvų gamybos milžinėms – tokioms kaip Boeing ir Airbus – būtina, kad panašūs pasikeitimai virstų greitu investicijų sugrįžimu. Boeing inžinieriai šiuo metu kuria naują lėktuvų energetinę technologiją, kuri leistų oro kondicionavimo ir elektros sistemoms naudoti kitą, o ne variklių energiją. Tai padidintų variklių našumą.
 
Bill Glover iš Boeing kompanijos sako, jog ši technologija leis sutaupyti. „Jos pagalba bus įmanoma aviacinį kurą transformuoti į vandenilį, o vėliau – į elektros energiją, - aiškina jis. – Vienintelis šalutinis produktas šiuo atveju bus vanduo”.

Tačiau netgi šios technologijos įgyvendinimo dar gali tekti laukti apie 10-15 metų.

Aviatoriai ne veltui nuogąstauja: visiškai naujo lėktuvo sukūrimas – labai brangus ir pakankamai rizikingas malonumas. Kuomet 1968 metais Boeing pradėjo savo milžino 747 gamybą, kompanija susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais – šio modelio paklausa netikėtai nepateisino lūkesčių. Kad išgyventų, Boeing buvo priverstas atleisti daug savo darbuotojų: darbuotojų skaičius nuo 100 tūkstančių sumažėjo iki 38 tūkstančių.
 
Šiandien problemų turi Airbus, kuriam niekaip nepavyksta pradėti gigantiško dviborčio A380 eksploatacijos.
  
Gamintojai kur kas mažiau rizikuoja gamindami lėktuvų modelius, kurie kuriami jau funkcionuojančių modelių pagrindu, o ne reorganizuodami iš esmės visą gamybą. Juk toks procesas reikalauja ir visiškai naujos gamybos bazės sukūrimo.

Tačiau vis dėlto mes galime tikėtis radikalių pokyčių lėktuvų pramonėje. Šį procesą gali paspartinti tai, jog oro linijų bendrovėms neužilgo gali tekti mokėti ekologinį mokestį už jų lėktuvų į atmosferą išmetamus teršalus. Nors vilties, kad greitu laiku padangę raižys laineriai, visiškai nepanašūs į dabartinius, nedaug.

Kompanija, įsigijusi naują lėktuvą, tikisi jį eksploatuoti ne vieną dešimtmetį, nes tik tokiu atveju atsiperka išlaidos jo įsigijimui. O tai reiškia, kad net jeigu gamintojai nutars suteikti gyvybę kažkam panašiam į SAX-40, pirmieji keleiviai į jo bortą pasikels ne anksčiau kaip 2030-aisiais.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą