Tėvai džiaugiasi, kai jų dar sunkiai raides popieriuje vedžiojanti atžala jau mikliai spaudo kompiuterio klavišus ir monitoriuje pyškina į šiurpias pabaisas. Vaikas atrodo toks protingas, kuomet keliais bakstelėjimais pirštu suranda informaciją, kurios ieškodami jūs perverstumėte krūvas knygų ir žurnalų. Vaikas ir kompiuteris – ar gali jie būti draugais?

Vaikams pastaruoju metu vis daugiau laiko tenka praleisti atliekant užduotis, renkant medžiagą įvairiems seminarams arba kontroliniams darbams. Nepamainomu mūsų vaikų pagalbininku moksle tampa kompiuteris ir internetas. Vis dažniau prabylama apie atvejus, kai vaikai tarsi apsigyvena virtualioje erdvėje, nustoja domėtis aplinka ir įvykiais. Tuomet daiktas, iš kurio buvo tikimasi naudos bei pagalbos, tampa kenkėju.
 
XX amžiaus pabaigą ir prasidėjusį XXI amžių nesuklydę galime pavadinti visuotinės kompiuterizacijos era. Kompiuteris valdo sudėtingas skrydžių į kosmosą sistemas, kontroliuoja medicininės aparatūros, nuo kurios priklauso žmonių gyvybė, darbą, reguliuoja daugybė procesų automobiliuose, kuriais mes naudojamės kasdien, vakarais įžiebia šviesas miestų gatvėse. Kiek svarbos kompiuteriai turi mūsų gyvenime, galime nesunkiai suprasti, prisiminę, kokį nerimą, o atskirais atvejais – net paniką, kėlė keleto sekundžių laukimas, kuomet 1999 metus keitė 2000 –ieji. Visas pasaulis tuomet lengvai ėjo iš proto, spėliodamas, kokios bus pasekmės, jeigu protingųjų mašinų sistema nesugebės suvokti šimtmečio ir tūkstantmečio virsmo. Tąkart viskas baigėsi laimingai ir visi įsitikino, jog mūsų gyvenimas priklauso nuo išties išmintingos mašinos.

Tačiau mes patys vis dar nemokame išmintingai elgtis su šia mašina, kai ji atsiduria ant mūsų darbo stalo. Kartais sunku suprasti – ar kompiuteris yra mūsų žaislas, ar mes esame tik žaislai, kuriuos jis valdo? Ypatingai greit kompiuterijos virusi užsikrečia vaikai. Specialistai pastebėjo, kad apie 10 procentų interneto vartotojų yra priklausomi nuo šio pomėgio. Dauguma jų nesuvokia, kad asmeniniame gyvenime turi problemų susijusių su šia priklausomybe, kuri prilyginama azartiniams žaidimams, kleptomanijai ar net alkoholizmui. Didžiausią priklausomybės ligų centrų pacientų, turinčių problemų su kompiuterio priklausomybe, skaičių sudaro 12-17 metų paaugliai, berniukai.

Kas pririša mūsų vaikus prie mirgančių ekranų? Eseistas, religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (1961-2006) viename savo esė teigia, jog vaikams, o neretai ir suaugusiems, kompiuteriniai žaidimai ir virtuali realybė pakeičia bendravimą ir pasakas. Šimtmečiais iš lūpų į lūpas keliavusios legendos, mitai, padavimai ir pasakos, būdavo ne tik vaikų pramoga, į jas rimtai žvelgdavo ir suaugę žmonės. Keičiantis laikams ir santvarkoms, pasakojamas istorijas pakeitė užrašytos, kurias jau galima buvo skaityti vienatvėje, atsiribojant nuo aplinkos. Kad patirtum susitikimo su nauja istorija džiaugsmą, nebereikėjo susitikti kaimyno, susiburti vakare į kurią nors kaimo trobą ar klausytis keliaujančio pasakoriaus. O šiandien, jeigu paauglį draugas užkluptų laisvalaikiu beskaitantį pasaką, imtų nesusilaikęs šaipytis, bet jei užtiktų žaidžiant tos pačios pasakos pagrindu sukurtą žaidimą – pats prisijungtų. Kompiuteriniai žaidimai – tai tos pačios pasakos, nesvarbu, kad jų siužetai su ateiviais ar androidais. Laikai kiti, vaizdiniai kiti...O pasaka išguita iš mūsų gyvenimo per duris, sugrįžo pro langą.

Neabejotina kompiuterinio raštingumo nauda

„Kompiuteris padės vaikui tapti išradingesniam ir sumanesniam.“ Šiame teiginyje šiek tiek tiesos yra. Nekyla abejonių, kad kompiuteris ir puiki programinė įranga, gali būti įdomus bei naudingas mokymosi įrankis ir netgi gali padėti vystyti mąstymo įgūdžius. Skirtingai nei televizorius, kompiuteris gali būti puiki bendravimo priemonė, žaidžiant žaidimus drauge su artimaisiais ar bendraamžiais. Sunku sukontroliuoti, ką vaikas būdamas vienas namuose žiūri per televizorių, o kompiuteris tam tikra prasme tai žino, netgi gali būti pritaikytas individualiems vaiko norams ir poreikiams. Be to, galima būtų teigti, jog yra ir tam tikras grįžtamasis ryšys. Kaip ir žaislai, kompiuterinės programos gali daryti įtaką tam, kaip vaikai žaidžia.

Pavyzdžiui, yra žaidimų, kuriuose vaikas gali pasirinkti žaisti vienam ar dviese, o tai savotiškai moko vaiką dalintis tuo, ką turi.

Susipažinimas ir žinojimas, koks patogus dalykas yra kompiuteris, žinoma, yra naudinga tiek mokykloje, tiek namuose. Nors retkarčiais ir per daug akcentuojama, jog mokėjimas dirbti kompiuteriu yra “privalomas” dėl pačių vaikų ateities. Daug naudingiau padėti vystytis tokiems atžalos įgūdžiams, kaip rašymas ir skaitymas, loginis mąstymas, problemų analizavimas.

Galima pateikti daug argumentų kompiuterio naudai. Žaisdamas įvairius kompiuterinius žaidimus, naršydamas internete vaikas išmoksta naudotis kompiuteriu kaip darbo įrankiu, o šie įgūdžiai ateityje jam bus naudingi. Be to, vykdant kompiuterio užduotis pramokstama angliškai, kas ypatingai svarbu kitakalbiams vaikams, susipažįstama su specifiniu kompiuterijos žodynu.

Naudodamasis kompiuteriu vaikas tampa aktyviu informacijos ieškotoju, o tai formuoja atvirumo jausmą –vaikas yra atviras įvairiems naujiems dalykams, kitų žmonių patirčiai ir naujai informacijai, neužsisklendžia savo aplinkoje. Tokiu būdu net ir fizinę ar nesunkią proto negalią turinčiam vaikui atsiranda daugiau galimybių bendrauti. Kaip teigia vaikų psichiatrai, kompiuteris kai kuriais atvejais padeda formuoti analitinio mąstymo įgūdžius. Kompiuteris ir internetas netgi negalią turintiems vaikams sudaro sąlygas neišėjus iš namų gauti reikiamą informaciją, bendrauti su draugais ir susirasti naujų, užsisakyti kai kurias paslaugas.

Tėvai neretai džiaugiasi, kad įsigilinęs į kompiuterio teikiamas galimybes vaikas neieško bendraamžių kompanijos, neprasimano nuotykių gatvėje. Jie jaučiasi ramesni, kai žino, jog atžala palyginti saugiai leidžia laiką namie prie stalo šviečiančio ekrano draugijoje. Užgniauždami nerimą dėl silpstančio vaiko regėjimo arba krypstančio stuburo, jie čia pat su palengvėjimu išskaičiuoja tokio laiko leidimo privalumus: nesusidės su bloga kompanija, nepaklius į narkotikų prekeivių akiratį, išvengs incidentų gatvėje arba nelaimės kelyje...
 
Gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė pastebi ir perspėja: „Jei viskas daroma su saiku, derinama su vaiko turimu laisvalaikiu, jo pareigomis, tai kompiuteris šiuo metu teikia didžiulius privalumus. Seniau reikėdavo daugybę knygų susirasti ir perskaityti, kad rastum reikiamą informaciją, o dabar tik žinok tinklapio adresą... Vaikus visada traukė ir trauks naujovės, rizika, noras pirmauti. Bet jei užsiėmimas kompiuteriu tampa gyvenimo būdu, trukdo realiai egzistencijai, sukelia sveikatos, tarpusavio santykių, finansų, visuomeninės mokyklinės veiklos problemų, tada — baisu“.

Kai kompiuteris tampa diagnozės priežastimi
 
Kaip ir daugelis dalykų mūsų gyvenime kompiuteris turi antrąją – tamsiąją savo pusę, nes privalumai kartais gali virsti grėsme. Tik 9 proc. žmonių, naršančių po internetą, ieško informacijos. Visi kiti į jį lenda dėl pramogų ar bendravimo. Iš jų 37 proc. — nuolatiniai pokalbių svetainių svečiai.

Dažniausiai tai jauni žmonės, paaugliai. Paaugliai, kurie ilgiau nei 4 valandas vakare praleidžia įtemptai žaisdami kompiuterinius žaidimus, labiau linkę nusikalsti, vartoti narkotikus ir atsiriboti nuo visuomenės bei tėvų, kuriems tampa priešiški. Jie nesistengia aktyviai dalyvauti gyvenime, mokytis, dirbti, rasti savo vietą ir už ją kovoti. Be to, toks žaidimas kompiuteriu yra įtemptas darbas, reikalaujantis ne mažesnio susikaupimo, atidumo, kaip automobilio vairavimas. Įdomūs kompiuteriniai žaidimai labiau sukausto dėmesį nei įprastinės buitinės aplinkybės, o tai didina psichinę įtampą. Nerimą kelia tai, jog kompiuteris ir internetas gali savotiškai įkalinti vaiką. Pernelyg susižavėjęs kompiuterio teikiamomis bendravimo ar pramogavimo galimybėmis, vaikas iš viso ima vengti net trumpam palikti namus.
 
JAV medikai įrodė, kad televizijos žiūrėjimas arba įtemptas darbas kompiuteriu vidutiniškai 4 valandas per parą trukdo pasirūpinti savo fizine būkle, susitelkti šeimoje, rasti laiko aktyvesnei veiklai. Amerikiečių vaikai yra labiau nutukę nei prieš dešimtmetį ir taip yra dėl to, kad laisvalaikį leidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Kompiuteris turėtų būti tik papildoma veikla tokiems konkretesniems užsiėmimams kaip dėlionės, konstruktoriai, knygos ir sportas.

Be pavojaus atitrūkti nuo realaus pasaulio yra ir kitokių grėsmių. Šiandien dar nėra garantijų, jog vaikas yra saugus virtualioje aplinkoje. Žinomas ne vienas atvejis, kuomet suaugę žmonės, apsimetę vaikais, išgavo informaciją apie tai, kokio turto turi šeima, kur jis laikomas, kada tėvų nebūna namuose. Pasitaiko atvejų, kai vaikai, pasinaudodami tėvų kreditinėmis kortelėmis, nusiperka alkoholio ir cigarečių, kitų draudžiamų dalykų. Internetu daugiausiai naudojasi jauni žmonės. Todėl galima tikėtis, jog netolimoje ateityje didelė dalis reklamos internete bus orientuota būtent į šią grupę, o vaikai ir paaugliai internetinę informaciją vertina kaip labai patikimą.

Tėvams reikštų atidžiai sekti naudojamos medžiagos turinį: kokius žaidimus vaikas žaidžia, ką programuoja, kokias interneto svetaines lanko. Žiaurūs vaizdai ir žaidimai, kurių gausu virtualioje erdvėje, gali suformuoti neteisingą vaiko požiūrį į smurtą ir prievartą realiame gyvenime. Prieš keletą metų du ginkluoti 17 ir 18 metų amerikiečiai moksleiviai įsiveržė į vieną mokyklą ir ten nušovė dvylika vaikų, mokytoją, sužeidė 23 paauglius ir galiausiai nusišovė patys. Vėliau paaiškėjo, kad šio nusikaltimo scenarijų padiktavo ypatingai žiaurus kompiuterinis žaidimas „Tactics Doom“.

Labiausiai akcentuojamas ir greičiausiai pastebimas yra neigiamas kompiuterio poveikis regėjimui. Šiuolaikinių displėjų ekranai žymiai geresnės kokybės už televizoriaus ekranus, tačiau prie displėjaus sėdima gana arti, todėl jo neigiama įtaka gali būti didesnė. Dėl įtempto stebėjimo į ekraną po kurio laiko vaikams gali skaudėti ar svaigti galvą. Ilgiau padirbėjus prie displėjaus, regėjimo sistemos pervargimas gali privesti iki trumparegystės.
Mažiausiai akis vargina dideli spalvoti vaizdai, lydimi muzikos ar diktoriaus teksto. Blogiau regėjimo sistema priima kompiuterinį piešimą, nes klausos sistema nedalyvauja, muzika nenukreipia dėmesio ir visas apkrovimas tenka akims. Dar blogiau akims, kai vaikas turi skaityti tekstą iš ekrano ir blogiausia kompiuteriniai žaidimai: smulkūs judantieji elementai labai pervargina akis, kurios atsistato labai negreitai.

Akims labai kenksminga dirbti su kompiuteriu prieblandoje. Dienos metu kompiuteris turi būti gerai apšviestas, geriausia, kad šviesa būtų iš kairės pusės ir neatsispindėtų nuo ekrano. Vakare reikia naudoti dirbtino apšvietimo nukreiptos šviesos šaltinius. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio sąlygoja ir laikysenos sutrikimus bei stuburo patologijas. Žiūrėdamas televizorių vaikas gali laisvai judėti, o dirbdamas (žaisdamas) su kompiuteriu turi iš tam tikro atstumo stebėti ekraną ir kartu laikyti rankas ant klaviatūros. Tam reikalinga priverstinė kūno būsena iki darbo pabaigos, ir dėl to gali atsirasti nepageidaujami pakitimai. Sėdima poza neleidžia laisvai judėti krūtinės ląstai, dėl ko gali išsivystyti kosėjimo priepuoliai, astma. Dėl ilgo sėdėjimo nuleistais pečiais gali iškrypti stuburas, pakisti kaulų-raumenų sistemos patvarumas. Dirbant su kompiuteriu ranka atlieka daugybę smulkių judesių, labai pavargsta, o ilgai dirbant išsivysto chroniniai susirgimai. Kenksmingą sėdimos suvaržytosios pozos įtaką galima sumažinti, parenkant baldus. Stalas, kėdė turi būti specializuoti ir parenkami būtent vaikams.

Kompiuterinės ir aplink darbo vietą esančios įrangos spinduliuotė – tai dar vienas veiksnys, galintis pakenkti vaiko sveikatai. Kompiuterinei įrangai būdinga elektromagnetinė spinduliuotė, o visa kita spinduliuotė (gama spinduliai, neotronai ir t.t.) sumažinti iki neženklaus lygio. Elektrinis displėjaus ekrano potencialas įgreitina ore esančias dulkes, kurios kaip kulkos įsiskverbia į priešais displėjų sėdinčiojo odą. Todėl būtina mažinti patalpos ore esančias dulkes, patalpą drėkinti ir baigus dirbti nusiprausti šaltu vandeniu.

Kad neribotos kompiuterio galimybės nevirstų nesuskaičiuojamomis problemomis

Psichologų nuomone, labai didelį susižavėjimą internetu ir kompiuteriu galima vadinti priklausomybe. Jai, kaip ir kitoms priklausomybėms, būdingi tokie patys simptomai – vaikas, ilgesnį laiką neprisėdęs prie kompiuterio ar neprisijungęs prie interneto, pradeda jausti nerimą, nežino, kur dėtis, tampa piktas, neramus, irzlus. O turėdamas galimybę naudotis kompiuteriu ar internetu, praranda laiko pojūtį ir sugebėjimą kontroliuoti situaciją.

Virtualūs draugai, pažintys jam atrodo daug svarbesni nei realybė. Reikia pastebėti, jog vaikas supranta, kad elgiasi netinkamai, kad taip nereikėtų daryti, tačiau neturi pakankamai jėgų elgtis kitaip. Dėl to jis irgi gali jausti didelę kaltę, nerimą, jį apimti bloga nuotaika.

Lietuvoje kompiuterinė priklausomybė pripažinta problema pakankamai vėlai – tik apie 2002 – 2003 metus medikai pradėjo dirbti su pirmaisiais tokiais pacientais. Tuo tarpu Vakarų šalys čia grėsmę įžvelgė dešimtmečiu anksčiau. Nustatyta, kad apie 50 proc. asmenų, priklausomų nuo interneto, yra linkę į kokią nors kitą priklausomybę ar psichikos sutrikimą (nerimą, depresiją). Trečdaliui bandančiųjų nepavyksta atsikratyti šios priklausomybės.

Priklausomybės požymiai yra labai įvairūs ir apima keletą sričių. Pirmiausia — psichinės būsenos pasikeitimai. Dažniausiai tėvai skundžiasi, kad vaikas pasidarė nesukalbamas, išsiblaškęs, dirglus. Perdaug nesigilindami į problemos esmę, jie pradžioje visus šiuos simptomus klaidingai priskiria paauglystei...

Tačiau pasikeičia ne tik psichinė būsena, išryškėja ir sveikatos sutrikimo požymių: blogas miegas, apetito praradimas, nenoras valgyti, pasikeitęs skonis, išblyškimas, svorio pokyčiai. Keičiasi ir įgūdžiai: anksčiau buvęs labai pareigingas, darbštus, nuoseklus moksleivis, ima praleidinėti pamokas, blogiau mokytis, vis dažniau su draugais bendrauti internetu, vengti susitikimų, mažiau domisi realia tikrove...
 
Kad vaikas nepakliūtų į šiuolaikinių technologijų spąstus, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į daugelį dalykų. Tačiau pirmiausia reikia pasiūlyti vaikui kitų malonių laisvalaikio leidimo formų. Tuo tarpu ne vienas tėvas apsidžiaugia, kad vaikas yra užsiėmęs, ir palieka jį ramybėje, nes pats nori pailsėti po sunkios darbo dienos. Labai dažnai nepakankamas tėvų dėmesys vaikui ar pašliję santykiai su draugais tampa rizikos veiksniu, nes vaikas geriau ir saugiau jaučiasi virtualioje erdvėje.

Ne mažiau svarbu – riboti vaiko buvimą prie kompiuterio ir būti šiuo klausimu kategoriškiems.

Psichiatrė V.Andrejauskienė mano, jog ateityje priklausomybės nuo kompiuterio atvejų nuolat gausės. O kad kompiuteris nevirstų vaiko priešu, būtinos visų šeimos narių pastangos.

Komentarai (1)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

...
parašė labas, June 22, 2008

kiek 12m. vaikui galima prie kompiuterio

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą