Diskusijos dėl neslūgstančios imigracijos bangos į Jungtines Amerikos Valstijas tęsiasi. Pagrindinis klausimas toks – ar imigrantai gali visiškai pritapti ir ar jiems pasiekiama priežodžiu tapusi “amerikietiška svajonė”?

Imigracija yra pagrindinis šių laikų ekonomikos plėtros garantas, kadangi imigrantai nuo dvidešimtojo amžiaus vidurio iki pabaigos sudarė daugiau negu 40 procentų darbo jėgos prieaugio Jungtinėse Valstijose. Vis dėlto šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, jog vargu, ar imigrantų skaičius ir ateityje augs taip pat sparčiai. Todėl reikia turėti omenyje, jog rytdienos darbo jėga ir mokesčių mokėtojai bus jau esančių Jungtinėse Valstijose imigrantų vaikai.   
Pradžią dideliam susirūpinimui dėl imigrantų vaikų davė kelios skirtingos priežastys. Viena jų – vis auganti menkai kvalifikuotos darbo jėgos imigracija ir ekonominės asimiliacijos problemos tokių imigrantų tarpe. Jie neretai užsidaro savo siaurame rate, gyvena tam tikrose erdvėse ir tampa izoliuoti tiek dėl savo socialinės, tiek dėl ekonominės padėties. Antroji karta, atvykusi į šalį su tėvais dar vaikystėje arba gimusi JAV yra apribota abiejų šių veiksnių. Sociologai mato aiškų ryšį tarp pajamų ir motyvacijos įgyti išsilavinimą. Jeigu tėvai gyvena socialiai izoliuotą gyvenimą ir negali pritapti ekonomiškai, kyla klausimas – ar pajėgs jų vaikai tai padaryti?  

Kyla susirūpinimas dėl pakankamai vargingai gyvenančių žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus dirbančių imigrantų bei jų vaikų adaptacijos.

Pirmiausia – imigrantai yra didelė visuomenės dalis ir jų skaičius vis dar auga. Šiuo metu imigrantai sudaro 11,5 procento visų šalies gyventojų ir 20 procentų moksleivių mokyklose yra imigrantų atžalos. Kalifornijoje šis skaičius siekia net 50 procentų, o Teksase 25 procentai visų klasėse besimokančių vaikų yra imigrantų vaikai.

Jungtinių Valstijų istorija yra pradėta nuo imigracijos ir neatsiejama nuo imigrantų istorijos. Pirmieji imigrantai dabar yra šiaurės amerikiečiai. Šie imigrantai ir jų palikuonys ieškojo savo tapatybės Amerikoje šimtmečiais.

Kodėl yra pagrindas nerimui? Todėl, kad tokio stambaus masto menkai kvalifikuotų ir neretai beveik nekalbančių angliškai asmenų imigracija yra naujas reiškinys.  Devynioliktame ir dvidešimtame amžiuje JAV pakrantės regionai pamažu pildėsi vokiečiais, kinais, airiais, italais ir lenkais. Vietiniai reiškė nepasitenkinimą tuo, jog dauguma atvykėlių nekalba anglų kalba ir beveik niekas iš jų neskaito ir nerašo angliškai.

Problema yra ta, kad visiška ekonominė adaptacija įmanoma tik visiškai įsijungiant į šalies švietimo sistemą. Nors pirmosios kartos imigrantai grįžta į mokyklas vos tik jie įsikuria Jungtinėse Valstijose, ne paslaptis, kad jie negauna pakankamai kokybiškų anglų kalbos žinių. To pasėkoje, išsilavinimas menkai kvalifikuotų imigrantų tarpe yra atsitiktinis.

Yra sukurta ir vis dar kuriama daugybė programų, kuriomis mažinama edukacinė imigrantų atskirtis. Išsilavinimas gali atverti daugelį durų, ypač, jeigu bus įvykdyta pora sąlygų: mažinamos mokymosi išlaidos ir plečiami keliai gauti kreditus aukštajam išsilavinimui įgyti. Kai kurios valstijos, tokios kaip Teksasas, Kalifornija ir Niujorkas žengė platų žingsnį šia kryptimi. Jose yra įgyvendinta sistema, leidžianti neturinčių legalaus statuso imigrantų vaikams, baigusiems valstijos mokyklas, lankyti paskaitas valstybiniuose koledžuose, gaunant apmokėjimą iš valstijos biudžeto.  

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą