Kai asmuo, dažniausiai vyresnio amžiaus, pradeda pamiršti ne tik reikšmingus asmeninio gyvenimo įvykius ir artimus žmones, bet ir apskritai užmiršta kas esąs, tai liudija progresuojančią ligą. Dažniausiai taip pasireiškia vis daugiau žmonių susargdinanti Alzheimerio liga.

Mūsų visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad su amžiumi atmintis turi silpnėti, tai neva natūrali organizmo senėjimo pasekmė. Todėl staiga atsiradęs tėvų ar senelių užmaršumas neįbaugina nei artimųjų, nei jų pačių. Taip užkertamas kelias savalaikei pagalbai, kai protinių funkcijų silpnėjimą dar galima pristabdyti, prailginti kokybišką sergančiojo gyvenimą.

Manoma, kad pasaulyje Alzheimerio liga serga apie 30 mln. žmonių. Prognozuojama, kad vien JAV, kur kasmet silpnaprotystės gydymui skiriama per 110 mlrd. dolerių, po kelių dešimtmečių sergančiųjų bus penkiolika milijonų.

Tipinė Alzheimerio liga prasideda po 50 m. amžiaus, jai būdingas pamažu progresuojantis protinės veiklos silpnėjimas. Dažnai pats asmuo ir jo artimieji nepastebi besivystančių suvokimo sutrikimų ir tik vėliau tai įvertina, retrogradiškai sakydami, kad ligonis jau ir anksčiau daug ką užmiršdavo. Artimieji pasakoja, kad sergantysis užmiršdavo, ką pradėjęs daryti, kartodavo klausimus, pamesdavo pokalbio siūlą ar televizijos filmo seką.

Dažniau šeimoje nariai pastebi, kad sergantysis pasidarė nelankstus, užsispyręs, dirglesnis nei buvo ir ne toks spontaniškas. Darbe tokie asmenys tampa mažiau produktyvūs, nesudaro gero darbo plano, kelis kartus skambina tuo pačiu klausimu, gana aiškiai mažėja jų iniciatyva. Vis mažėjanti tokio asmens atsakomybė (įsipareigojimai, ateities darbų numatymas) bendradarbiams sudaro įspūdį, kad tai "senatvinis gesimas" ar tingumas. Tokie asmenys dažnai neužmoka sąskaitų arba užmoka tą pačią kelis kartus, neteisingai užpildo kvitus, nuvažiuoja priešinga kryptimi. Alkoholis juos neadekvačiai sudirgina, bet koks kasdieninės rutinos pakeitimas erzina, kelionės tampa nemėgstamos. Bet koks susirgimas, net karščiavimas "išmuša iš vėžių", narkozė gali sukelti kliedėjimą.

Liga vystosi pamažu (2-3 m., o kartais ir ilgiau), tačiau stebint tokius asmenis ir vertinant MMSE (mini mental status examination) skalės rezultatus nustatoma, kad kas 6-12 mėn. suvokimas pablogėja iki 3-4 balų. Pažinimo ir suvokimo silpnėjimas priklauso nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo ir aplinkos, kurioje asmuo gyvena. Visada būklė labai pablogėja susirgus bet kokia somatine liga. Sugebėjimas apsipirkti, pasigaminti valgį ir išsirinkti rūbus bei apsirengti pradeda aiškiai mažėti. Dažnai tokie asmenys atsisako vairuoti automobilį (nebenori, neįdomu, per keblu). Asmens higiena užmirštama arba jos nepaisoma - tai iš karto gali pastebėti ne tik artimieji, bet ir gydytojas (žinoma, palygindamas su tuo, kaip buvo anksčiau).

Pradžioje simptomai yra pavieniai, lyg nesusiję, tačiau juos galima sugrupuoti. Anksčiausiai artimieji pastebi pirmąją simptomų grupę: užmaršumo didėjimą, asmenybės pakitimus, sutrikusią orientaciją, daiktų praradimą ar neradimą, žodžių trūkumą, aritmetinių veiksmų pablogėjimą.

Antroji simptomų grupė: ryškėjantis atminties (ypač įsiminimo) trūkumas, neteisingas žodžių vartojimas, įgūdžių praradimas – nebemoka apsipirkti, skaičiuoti pinigų, maudytis, rengtis, ruošti maisto ir t.t., sunkiau atpažįsta veidus, neatpažįsta daiktų ir jų paskirties.

Trečioji simptomų grupė: autonomiškumo praradimas, elgesio pakitimai, esmės nesuvokimas, nebylumas, mitybos sutrikimai, higienos nesilaikymas (priverstinė mityba), nesugeba apsirengti, šlapimo nelaikymas.

Vyresniame amžiuje prasidėjusi liga vystosi lėčiau ir pasižymi blogėjančia atmintimi. Jaunesniame (40-50 m.) amžiuje greičiau vystosi kalbos ir tikslingų judesių sutrikimai.

Ankstyvojoje ligos stadijoje pacientas gali sėkmingai neigti ir slėpti savo trūkumus nuo gydytojų, šeimos narių, bendradarbių.

Tarptautinė Alzheimerio asociacija 1999 m. pateikė 10 ankstyvųjų ligos požymių sąrašą:
1. Netenka trumpalaikės atminties (vardų įsiminimo sutrikimas).
2. Sunkiai vykdo elementarias užduotis (neužsega sagos, neužrakina spynos).
3. Sutrinka kalba (neaiškus sakinys, netikslūs žodžiai).
4. Nesiorientuoja laike ir vietoje (savo namuose, kieme).
5. Trūksta apsisprendimo (neišsirenka rūbo, valgio).
6. Sutrinka abstraktus mąstymas (nesuvokia laikrodžio, pinigų, čekių prasmės).
7. Pakinta įpročiai (maišo daiktų vietas: į šaldytuvą deda piniginę, raktus).
8. Pakinta elgesys ir nuotaika (staigūs ramybės ir "audros" perkryčiai).
9. Sutrinka asmenybė (smulkmeniškumas, baimingumas, konfūzijos, paranoja).
10. Trūksta iniciatyvos (sutrinka veikla, nesupranta žodžių "stok" ir "eik" prasmės).

Alzheimerio liga kėsinasi į vis jaunesnių žmonių protą, atmintį, psichiką. Jeigu anksčiau įvairios demencijos formos, iš kurių Alzheimerio liga yra dažniausia – ji diagnozuojama 80 proc. atvejų, buvo laikomos vien senolių liga, dabar silpnaprotystė kamuoja ir 40-50 metų žmones. Moterys ja serga dukart dažniau negu vyrai. Polinkis sirgti gali būti paveldimas, nulemtas galvos traumos, somatinių negalavimų, netinkamų įpročių, socialinių bei ekonominių gyvenimo sąlygų. Pastebėta, kad dažniau suserga menkai išsilavinę žmonės. Paskaičiuota, kad mūsų šalyje rizikos grupei priklauso apie 38 tūkst. gyventojų. Išsivysčiusiose šalyse Alzheimerio liga pagal mirtingumą užima trečią vietą po vėžio ir širdies kraujagyslių ligų.

Nuovargio, smegenų perkrovimo nereikalinga informacija sukeltą išsiblaškymą, sumažėjusią dėmesio koncentraciją nuo pirmųjų besivystančios ligos simptomų atskirti gali tik gydytojas, atlikęs išsamius tyrimus. Tada skiriamas specifinis gydymas.

Tačiau ir pats žmogus gali sau pagelbėti. Kol atmintis nepradėjo krėsti liūdnų pokštų, būtina nepamiršti kasdien ją lavinti. Specialistai rekomanduoja kelis paprasčiausius, daug laiko ir pastangų neatimančius metodus.

Atmintį neblogai treniruoja eilėraščių, užsienio kalbų mokymasis – kasdien tereikia išmokti po vieną stulpelį, penkis naujus žodžius. Nepakenktų vakarais ar laisvalaikiu spręsti kryžiažodžius. Jeigu šis didelės dėmesio koncentracijos ir protinių pastangų reikalaujantis užsiėmimas nevilioja, neblogas būdas įsitikinti, kaip veikia atmintis, yra perskaityti laikraštį ir už keliolikos minučių mintyse atkartoti, apie ką buvo rašoma. Kuo daugiau publikacijose aprašytų įvykių įsimenama, tuo geriau.

Įtemptai besimokantys ar dirbantys asmenys pasitarę su gydytoju retkarčiais gali pavartoti atmintį geriančių vaistų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio režimą, taip pat mitybą. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad Viduržiemio jūros dieta, mažinanti širdies sutrikimų riziką, gali padėti išvengti ir Alzhaimerio ligos. Žmonės, kurie laikėsi šios dietos, 40 proc. mažiau buvo linkę sirgti šia liga. Laikantis Viduržemio jūros dietos, valgoma daug vaisių ir daržovių, ankštinių kultūrų, kruopų bei žuvies. Ribojamas mėsos bei pieno produktų kiekis, sotieji riebalai keičiami mononesočiasiais, ypač alyvuogių aliejumi.

Kuo anksčiau pradedama rūpintis atminties būkle, tuo didesnė tikimybė ligi žilos senatvės išsaugoti gražiausius gyvenimo prisiminimus.

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą