2006 metais, tą pačią kovo 11 d., kai Lietuva šventė Nepriklausomybės 16-tąsias metines, tolimam kosmose vyko įdomus ir atsakingas manevras. Po 7 mėnesių kelionės Marsą pasiekė JAV kosminė stotis „Mars Reconnaissance Orbiter“ (liet.“Marso žvalgas“).

Tai 720 mln. dolerių kainavęs ir 2 tonas sveriantis kosminis erdvėlaivis. Nuo 2006 metų rudens, skriedamas apie 300 km aukštyje virš raudonosios planetos paviršiaus, iki 2008 metų aparatas ieškos vandens atsargų po Marso paviršiumi bei įvertins tinkamiausias nusileidimo vietas būsimoms ekspedicijoms. Šiuo metu iš orbitos Marsą jau tiria trys kosminiai aparatai („Mars Global Surveyor“ (NASA), „Mars Odyssey“ (NASA) ir „Mars Express“ (Europos kosminė agentūra)). Dar du JAV robotai („Spirit“ ir „Opportunity“) jau du metai kaip rieda planetos paviršiumi.
Kadangi Marsas yra arčiausiai Žemės ir gana gerai matomas, juo labiausiai domimasi. Senų senovėje žmonės manė, kad ten gyvena dievai, praėjusio amžiaus pradžioje astronomai buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Raudonoji planeta tapo labiausiai fantastikų pamėgta planeta, su kuria siejosi kosminės kelionės, karai, tai buvo vieta, kurią jie įsivaizdavo kaip žemiečių koloniją ar karinę bazę.
Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais. Jo vidutinis nuotolis nuo Saulės 228 milijonai kilometrų. Marso metai trunka 678 Žemės paras, o Marso para – 24 valandas 37 minutes. Negana to, čia vyksta tokia pat metų laikų kaita, tik kiekvienas sezonas dvigubai ilgesnis negu Žemėje. Kaip ir Žemės, Marso pietų ašigalis atsisukęs į Saulę. Marso klimatui šis reiškinys turi didesnę įtaką negu Žemės orams, nes Marso orbita labiau ištęsta. Dėl to pietų pusrutulyje, palyginti su šiaurės pusrutuliu, ryškesni klimato kontrastai: vasaros karštos ir trumpos, o žiemos ilgesnės ir šaltesnės. Ties Marso pusiauju vasaros vidurdienį temperatūra gali pakilti iki 16OC ir aukščiau, o naktį nukrenta iki -103OC, nes plona atmosfera negali sulaikyti šilumos. Marsui būdingi stiprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras. Pasitaiko ir uraganų iki 100m/s. Marso amžiaus toks pat, kaip ir Žemės – apie 4,7 mlrd. metų. Masė – 6.419.1023 kg (0,1074 Žemės masės). Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą.
1960 metais prasidėjo Marso užkariavimas. Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį zondą, kurio tikslas buvo praskristi pro planetą. Deja, misija buvo nesėkminga. Nesėkmės neatšaldė mokslininkų entuziazmo ir jau 1964 metais JAV šventė pergalę - „Mariner 4“ pirmą kartą sėkmingai praskrido pro Marsą bei atsiuntė duomenis iš jo apylinkių.
Iš maždaug 32 Marso link pasiųstų kosminių aparatų iki 2001 metų tikslą pasiekė tik 9.
1976 metų liepos 20 dieną zondai „Viking“ pririnko šiek tiek Marso grunto ir įmaišė mitybinių medžiagų su anglies-14 izotopais. Visi su šia misija susiję mokslininkai sutiko, kad jei instrumentai, esantys zonduose, užfiksuos metano, į kurio sudėtį įeina anglis-14, emisijos spektrą, vadinasi, Marse egzistuoja gyvybė. „Viking“ pranešė apie teigiamą rezultatą. Kažkas naudoja mitybines medžiagas, jas metabolizuoja ir išskiria dujas, pagamintas iš anglies-14. Tačiau kodėl niekas nesidžiaugia? Todėl, kad kitas instrumentas, skirtas aptikti organinėms molekulėms, kurios, kaip manoma, būtinos gyvybei, nerado nieko. Beveik visi misijos mokslininkai nusprendė pasirinkti atsargesnį variantą ir paskelbė, kad „Viking“ duomenys buvo neteisingi. Ar tikrai taip? Ginčai šia tema kartais baigiasi visų ginčo dalyvių įtūžiu. Tačiau paskutiniųjų NASA agentūros marsaeigių pateikti rezultatai rodo, kad praeityje Marso paviršius beveik be abejonės buvo drėgnas, taigi tinkamas gyvybei. Pasak kai kurių mokslininkų, yra kur kas daugiau gyvybės Marse egzistavimo galimybę liudijančių įrodymų ir kiekviena misija į Marsą tai patvirtina.
2003m. birželio 10d. į kosmosą buvo paleistas „Spirit“, o liepos 7d. - „Opportunity“. Po daugiau nei pusės metų skrydžio „Spirit“ (sausio 4 d.) ir „Opportunity“ (sausio 24 d.) sklandūs nusileidimai, įvykę iškart po to, kai europiečiai prarado savąjį zondą Beagle 2, sukėlė nemažą entuziazmo bangą tarp kosmoso tyrimams pasišventusių mokslininkų ir inžinierių. Svarbiausia „Spirit“ ir „Opportunity“ užduotis – priartėti prie Marso paviršiuje esančių uolienų ir tirti jas įvairiais prietaisais bei ieškoti vandens. Jau senai yra iškelta hipotezė, kad kadaise Marse buvo vandens. Pastaraisiais metais buvo gauta daug naujos informacijos, leidžiančios patvirtinti šį teiginį. Pvz.: Marso nuotraukos, kuriose matyti uolienų dariniai, panašūs į vandens tėkmės padarytus griovius, be to planetoje rasta vandenilio, kuris yra vandens sudedamoji dalis ir pan. Marsaeigis „Opportunity“ perdavė į Žemę išrausto griovelio nuotrauką, kurioje mokslininkai įžiūrėjo apvalius, karoliukus primenančius darinius - sūraus vandens požymį. O kitam marsaeigiui rausiant griovelį pastebėta, kad gruntas limpa prie roboto ratų. Tai įmanoma tik tada jei gruntas drėgnas, o tai dar vienas vandens Marse įrodymas.
Gyvybės Marse egzistavimas įrodinėjamas pasitelkiant pačias įvairiausias versijas.
Kaip rašoma New Scientist, gyvybė Marse galėjo atsirasti Žemės gyventojų dėka. Bakterijos, atsitiktinai patekusios ten sudužus kosminiams aparatams, galėjo išgyventi gana nepalankiose "raudonosios planetos" sąlygose.  Tyrimai parodė, kad viena iš bakterijų rūšių – Chroococcidiopsis sp.29 – gali išgyventi ultravioletinio spinduliavimo sąlygomis, kokios yra Marso paviršiuje dėl atmosferos nebuvimo. Nors daugelis bakterijų neišgyvendavo tiesiogiai paveiktos spindulių, tačiau net milimetrinio dirvos sluoksnio pakanka, kad mikroorganizmų gyvenimo laikas būtų pratęstas nuo 5 minučių iki paros. NASA ekspertas Džonas Rummelis, komentuodamas eksperimentą, teigė, kad Marse yra pakankamai vietų, kur bakterijos gali išgyventi. Be to, neatmetama galimybė, kad dirvoje išliko "bakterijų-aborigenų" sporos, kurios susidarė besikeičiant planetos klimatui. Būtent šių sporų ir ieško NASA marsaeigiai. "Atvežtieji" mikrobai gali suklaidinti aparatus. Mokslininkai mano, kad išgyvenusių bakterijų Marse nėra daug. Daugelis mikroorganizmų marsaeigių paviršiuje žuvo dar skrydžio į Marsą metu. Keletas sudužusių aparatų galėjo atnešti Žemės bakterijų į Marsą, tačiau dideli atstumai ir nežinomos jų kritimo vietos neleidžia to tiksliai nustatyti.
Tikimybė, kad Marse buvo gyvybė ar bent potenciali aplinka jai atsirasti, sustiprėjo po to, kai buvo pranešta, kad Marse buvo surasti užšalusios jūros likučiai, o ledas galbūt padėjo išsaugoti primityvią gyvybę. Geologai, vadovaujami John Murray iš Britanijos Atvirojo Universiteto, paskelbė, kad jie didelės skiriamosios gebos panoraminėse nuotraukose, gautose iš Europos Kosminės Agentūros Mars Express palydovo, netoli Marso ekvatoriaus aptiko zoną, labai primenančią Žemės plaukiojančių ledų laukus. „Užšalęs ežeras“ dydžiu ir gyliu yra panašus į Šiaurės jūrą. Manoma, kad okeanas atsirado dėl vulkanų veiklos ištirpus požeminiam ledui ir vandeniui išsiliejus į planetos paviršių. Jis iškart užšalo ir taip pat pradėjo garuoti į nedidelio slėgio Marso atmosferą. „Ežeras“, matomas nuotraukose, greičiausiai yra padengtas vulkanų pelenų sluoksniu, o tai taip pat padėtų sumažinti vandens garavimą. Per pastaruosius metus buvo gauta įrodymų, kad Marso paviršiumi tekėjo vanduo, pagrindinis komponentas mums žinomai gyvybei atsirasti. Tačiau kol kas neatsakyti klausimai kada šie okeanai atsirado ir ar yra vandens telkinių po Marso paviršiumi. Vyrauja požiūris, kad „vandeningas“ Marso laikotarpis buvo prieš kelis milijardus metų, kuomet Marsas buvo dar jauna planeta. O vandenyje, net nesant deguonies ir Saulės šviesos, jau galėjo atsirasti gyvybė, panaši į aptiktą Žemėje prie vandenynuose didelėje gelmėje iš žemės besiveržiančių šiltųjų srovių.
Tačiau, kaip pastebite, bet kokia kalba apie gyvybę Marse apsiriboja vandens ir jame galinčių egzistuoti primityviausių gyvybės formų paieška. Skaitytojui gali kilti klausimas: o kaip garsusis Marso veidas, piramidės ir kiti nuotraukose neva pastebimi objektai, dėl kurių ištisus dešimtmečius diskutuoja tiek garbingi mokslo vyrai, tiek įvairiausi mistikos ir fantastikos mėgėjai? Deja, iki šiol niekas neįstengė paneigti nuomonės, jog visi šie dariniai tėra šviesos žaismo ant planetos paviršiaus ir prastos vaizdo technikos, o ne karingųjų mariečių kūrinys. 

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą