Pasak mokslininkų, XXI amžiuje žmonės vėl sirgs tomis ligomis, kurios buvo laikomos seniai nugalėtomis. Keisčiausia yra tai, kad dabar pasidarė labai agresyvios net tos bakterijos, kurios iki šiol buvo nepavojingos.

Paaiškėjo, kad nuolat siekiant švaros ir sterilumo, sutrikdoma imuninė sistema. Nuolat didėja alergija sergančių žmonių skaičius.

Kuo daugiau naudojame antibakterinių vaistų, tuo labiau sergame. Kaip suardyti šį ydingą ratą ir kaip pasipriešinti mikrobų kontratakai?

Paradoksalu, bet taip atsitiko todėl, kad XX amžiuje buvo aktyviai kovojama su infekcijomis. Atsirado antibiotikų bei nuo ligų apsaugančių vakcinų. Jų veikiamas, žmogaus organizmas pakito. Nesnaudė ir mikrobai. Taip atakuojami, jie pakeitė savybes ir pasiruošė kontratakai.

Kokie mikroorganizmai yra patys agresyviausi? Pavyzdžiui, stafilokokai, kurie anksčiau buvo laikomi gana nepavojingais. Auksinis stafilokokas labai stipriai alergizuoja organizmą.
 
Dar du priešai - mielės ir pelėsių grybeliai kitados buvo visiškai normali flora, kuri netrukdė mums gyventi. Jos pilna visur: dirvožemyje, ant medžių, ore. Bet dabar Candida - į mieles panašūs grybeliai - pasidarė agresyvūs. Kai jie įsiskverbia į gleivines, pašalinti praktiškai nebeįmanoma. Plaučiai įsijautrina pelėsių grybelių sporoms ir jautriai reaguoja į kiekvieną pakartotinį kontaktą.
 
Tie naujieji agresoriai labai išsekina imuninę sistemą. Susilpnėja organizmo apsauginis mechanizmas. Kitados jis labai sėkmingai kovodavo su helmintais ir pirmuonimis. Vėliau ilgai snūduriavo. O dabar pabudo ir pradėjo labai jautriai reaguoti į netikro pavojaus signalus. Štai kodėl nuolatos daugėja alerginių ligų.

Imuninė sistema “savų” nebeskiria nuo “svetimų”. O juk turėtų kovoti tik su “svetimais”, stengdamasi apginti “savuosius”. Alergijos vystymąsi sąlygoja organizmo reaktyvumo pokyčiai.

Alerginėmis ligomis dažniau sergama vaikystėje, kada imuninė sistema dar nepakankamai subrendusi. Vaikus kamuoja bronchitai ir bronchinė astma.

Kas pakeičia organizmo reaktyvumą? Pasikeitimui įtakos turi ekologija, atmosferos būklė ir paveldėjimas. O ypač svarbų vaidmenį vaidina vaistų gausa. Organizmui vaistai yra svetimkūniai. Jeigu juos tenka vartoti dažnai arba didelėmis dozėmis, imuninė sistema neištveria tokių atakų, ir dėl to išsivysto alergija.

Išsivysčiusių šalių gyventojai alergija serga dažniau negu, tarkime, afrikiečiai.
 
Nuolatinis kontaktas su mikroorganizmais užgrūdina imuninę sistemą, o patogus gyvenimas ją susilpnina. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės turi gyventi lūšnelėse ir gerti užterštą vandenį...

Mokslininkai ieško naujų būdų, kurie padėtų įveikti atsiradusias problemas, ir tikriausiai suras.

Nors dabar vaistinėse nestinga alergiją gydančių vaistų, bet visiškai išgydyti šios ligos neįmanoma. Pavyksta tik pašalinti jos simptomus.

Alerginių ligų gydymas - ilgas ir sunkus procesas. Kuriamos vakcinos, kurios padeda kovoti su sąlyginai patologine flora ir sustiprina imunitetą žinomiems alergenams.
 
Gydytojai, ilgai svarstę, nusprendė, kad vaikus būtina vakcinuoti, nes tik tokiu būdu galima sustiprinti imunitetą ir padėti išvengti alerginių reakcijų. Bet tai daryti reikia labai protingai, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko organizmo ypatumus.

Vis dar sklando nuomonė, kad vakcinavimas padaro daugiau žalos negu naudos, kad tik persirgus vaikiškomis infekcijomis susiformuoja patvarus imunitetas. Tai klaidinga nuomonė. Tokiomis ligomis, kaip tymai, raudoniukė, kiaulytė, dabar sergama daug sunkiau nei kitados, neretai jos sukelia sunkias komplikacijas. Todėl vakcinų negalima ignoruoti. Jeigu atsiras daug neskiepytų žmonių, gali kilti net epidemijos.

Kaip pasipriešinti mikrobų kontratakai?

Pirmiausia tėvams derėtų stengtis visiškai išgydyti kiekvieną vaiko peršalimo ligą, ypač virusines kvėpavimo takų ligas. Dažnai sergantys vaikai priklauso rizikos grupei.

Antra, reikia rimčiau vertinti pūslelinę infekciją. Nors šia liga užsikrėtę 95 proc. gyventojų, ne visi žino, kad neteisingai gydoma, ji gali alergizuoti organizmą. Būtina stiprinti imuninę sistemą, kad ji aktyviau kovotų su virusais.

Nors alerginėmis ligomis sergantys žmonės gali normaliai gyventi, vis dėlto geriau jų išvengti.

Pagal „www.medicinavisiems.lt“

Komentarai (0)

Prisijunkite prie komentarų šaltinio

Show/Hide comments

Jūsų vardas

El.pašto adresas

Komentaras

Įrašykite rodomas raides

Rašyti komentarą